AFP-BNS

Rusija ir Ukraina susitarė dėl paliaubų per stačiatikių Velykas – laikino ugnies nutraukimo, kuris, pasak Kremliaus, prasidės šeštadienio popietę ir baigsis sekmadienio naktį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie ugnies nutraukimą prabilo vėlų ketvirtadienį, praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmą kartą paragino paskelbti paliaubas per Velykas.

Apie tai pranešta tuo metu, kai JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti ketverius metus trunkantį karą yra aprimusios.

Toliau apžvelgiame, kas žinoma apie šį pasiūlymą ir dabartinę taikos derybų padėtį.

Dėl ko susitarta?

Kremlius pranešė, kad paliaubos galios nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio pabaigos – iš viso 32 valandas.

Rusijos gynybos ministrui Andrejui Belousovui ir kariuomenės vadui Valerijui Gerasimovui nurodyta „šiuo laikotarpiu nutraukti karo veiksmus visomis kryptimis“, nurodė Kremlius.

„Darome prielaidą, kad Ukrainos pusė paseks Rusijos Federacijos pavyzdžiu“, – pridūrė Kremlius, pavadinęs tai „humanitarine“ pauze.

Netrukus po to V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ne kartą teigė esanti pasirengusi paliauboms per Velykas ir norinti atsakyti tuo pačiu.

„Šiais metais pasiūlėme paliaubas per Velykų šventes ir atitinkamai elgsimės“, – sakė jis.

Kremliaus atstovas spaudai paneigė, kad Rusija iš anksto aptarė paliaubas su Ukraina ar Jungtinėmis Valstijomis.

Ankstesnės paliaubos

Pernai per stačiatikių Velykas Rusija paskelbė panašias 30 valandų paliaubas su Ukraina.

Abi pusės kaltino viena kitą šimtus kartų jas pažeidus, nors Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per paliaubas Rusijos oro antskrydžiai aprimo.

Po kelių dienų V. Putinas paskelbė dar vienas paliaubas, šį kartą per Rusijos švenčiamą Gegužės 9-osios šventę, kai Raudonojoje aikštėje jis turėjo priimti kai kuriuos pasaulio lyderius, įskaitant Kinijos vadovą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą).

V. Zelenskis šį pasiūlymą tada pavadino „aukščiausio lygio cinizmu“ ir pareiškė, kad Ukraina neketina kurti „malonios atmosferos“ šiai progai.

Ankstesni pasiūlymai dėl paliaubų nebuvo įgyvendinti.

Rusija ne kartą atmetė Ukrainos raginimus sudaryti ilgalaikes, besąlygines paliaubas, teigdama, kad vietoj to ji siekia galutinio taikos susitarimo.

Ukraina teigia, kad Maskva nėra nuoširdžiai suinteresuota taika ir nori, kad Kyjivas kapituliuotų.

Situacija mūšio lauke

Praėjusiais metais Rusijos kariuomenė pasiekė didžiausių laimėjimų nuo 2022-ųjų, bet pastaraisiais mėnesiais jos žengimas į priekį sulėtėjo.

Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta Karo studijų instituto (ISW) duomenų analize, praėjusį mėnesį Rusijos kariuomenė pirmą kartą per dvejus su puse metų Ukrainoje beveik nepasiekė jokių teritorinių laimėjimų.

Analizės duomenimis, per visą fronto liniją Rusijos kariuomenė kovo mėnesį užėmė tik 23 kv. km plotą, o kai kuriose vietovėse prarado teritoriją.

Šiuo metu Maskva yra okupavusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos, kurios didžiąją dalį ji užėmė per pirmąsias invazijos savaites 2022 metais.

Maždaug septyni procentai, įskaitant Krymą ir Donbaso regiono teritorijas, jau prieš invaziją buvo kontroliuojami Rusijos arba prorusiškų separatistų.

Kokia taikos derybų padėtis?

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija siekia nutraukti kovas ir tarpininkavo keliems derybų raundams tarp abiejų pusių Abu Dabyje ir Ženevoje.

Vėliausią sykį šios trys šalys susitiko Ženevoje vasario pabaigoje, likus kelioms dienoms iki Jungtinių Valstijų karo su Iranu pradžios.

Nuo to laiko trišalės derybos iš esmės įšaldytos, nors ir Maskva, ir Kyjivas leido suprasti, kad yra pasirengę jas atnaujinti.

Pažanga siekiant taikos susitarimo buvo lėta dėl nesutarimų teritorijos klausimu.

Ukraina pasiūlė įšaldyti konfliktą palei dabartines fronto linijas.

Tačiau Rusija tokį siūlymą atmetė, sakydama, kad nori, jog Ukraina atsisakytų visos šiuo metu jos kontroliuojamos teritorijos Donecko srityje – šį reikalavimą Kyjivas vadina nepriimtinu.

Abiem pusėms taip pat nepavyko susitarti dėl Zaporižios atominės elektrinės, kurią Rusija užėmė karo pradžioje, kontrolės.

„Teisinga strategija“

Ukraina leido suprasti, kad laikysis paliaubų, nepaisant ukrainiečių skepticizmo, ar jos suveiks.

„Manome, kad paliaubos yra teisinga strategija diplomatinėms pastangoms paspartinti“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Maskva atmetė raginimus sudaryti ilgalaikes paliaubas.

„Kalbant apie norą eiti į kompromisą, Rusija, regis, dar nėra pasirengusi sumažinti savo reikalavimų“, – AFP sakė Rusijos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

Prokremliškas karinis tinklaraštininkas „Rybar“ teigė, kad paliaubos galėtų būti panaudotos „žuvusiųjų ar net sužeistųjų kūnams evakuoti, o tai tapo praktiškai neįmanoma dėl dronų“.