AFP-BNS

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį atmetė Rusijos prašymą susigrąžinti vietą Žmogaus teisių taryboje, iš kurios ji buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą.

Rusija varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei. Už ją balsavo 83 iš 193 JT Generalinės Asamblėjos narių.

JT Generalinės Asamblėjos balsavimas dėl naujos vietos 2024–2026 metų kadencijai buvo kaip tam tikras patikrinimas, ar Maskva, nepaisant aršios Vakarų šalių kritikos dėl žiauraus išpuolio prieš kaimyninę šalį, dar turi kitų valstybių palaikymą.

Balsavimas įvyks praėjus vos kelioms dienoms po to, kai per Maskvos pajėgų raketų ataką Ukrainos Hrozos kaime žuvo daugiau kaip 50 žmonių, nors nuo to laiko pasaulio dėmesys pakrypo į naujai kilusį Izraelio ir palestiniečių kovotojų judėjimo „Hamas“ karą.

„JT valstybės narės pasiuntė aiškų signalą Rusijos vadovybei, kad vyriausybė, atsakinga už daugybę karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, nepriklauso Žmogaus teisių tarybai“, – sakė nevyriausybinės organizacijos direktorius prie JT Louis Charbonneau (Lui Šarbono).

Albanijos ambasadorius Feritas Hoxha (Feritas Hodža), kurio šalis gavo 123 balsus, o Bulgarija – 160, anksčiau sakė, kad Generalinė Asamblėja turi svarbų pasirinkimą, kad „parodytų, jog nėra pasirengusi priimti padegėjo vietoj ugniagesio“.

47 Žmogaus teisių tarybos valstybės narės skirstomos pagal regionus, o kiekviena didelė regioninė grupė paprastai iš anksto atrenka savo kandidates, kurias vėliau tvirtina Generalinė Asamblėja.

Tačiau šiemet dvi grupės turi daugiau kandidačių nei yra laisvų vietų.

Lotynų Amerikoje Brazilija, Kuba, Dominikos Respublika ir Peru pretenduoja į tris, o Rytų Europoje Albanija, Bulgarija ir Rusija – į dvi vietas.

Atranka vyks slaptu balsavimu, kuris bus tarsi patikrinimas Rusijos teiginiui, kad ji turi rėmėjų tarp besivystančių šalių, pavargusių nuo Vakarų milijardų dolerių (eurų) paramos Ukrainai.

Už Rusijos narystės Taryboje sustabdymą 2022-ųjų balandį balsavo 93 šalys, o 24 šalys tam nepritarė.

Šis prieš Rusiją nukreiptas balsavimas nebuvo toks vienašališkas kaip kitos Ukrainos teritorinį vientisumą ginančios rezoliucijos, kurioms pritarė apie 140 šalių.

Balsavimai šioje taryboje yra sudėtingesni, nes kai kurios šalys, kurių pačių tvarkymasis žmogaus teisių srityje kruopščiai tikrinamas, nerimauja dėl leidimo taikyti poveikio priemones.