AFP-BNS

Rusijos nacionalinė valiuta antradienį vėl gerokai nusilpo dėl ženklų, rodančių, kad šalies ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija spartėja, tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rublio kursas Maskvos biržoje perkopė psichologinį 100 rublių už JAV dolerį barjerą, pakartodamas trumplaikę „sėkmę“ rugpjūtį, taip dar labiau sustiprindamas eilinių rusų perkamosios galios tolesnio kritimo perspektyvas.

Karo Ukrainoje pradžioje rublis buvo nuvertėjęs iki 150 rublių už dolerį, tačiau Kremliaus įpareigotos vyriausybės ir centrinio banko aktyvių pastangų dėka atsigavo. Pastaraisiais mėnesiais rublio kurso kritimas atsinaujino, pirmiausia dėl smarkiai sunykusių eksporto pajamų, importui toliau didėjant, taip pat dėl vėl spartėjančios infliacijos.

Antradienį už JAV dolerį Maskvos biržoje buvo mokama 100,11 rublio, už euro – 104,65 rublio.

Kita vertus, Kremlius toliau menkino susirūpinimą, teigdamas, kad valdžios institucijos imasi priemonių šalies finansų sistemos patikimumui užtikrinti.

„Kol kas nėra pagrindo nerimauti“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Yra tam tikrų svyravimų. Bet mes gyvename rublio zonoje, todėl pernelyg didelis dėmesys dolerio kursui yra praeities liekana“, – pareiškė jis.

Centrinis bankas kilstelėjo bazines palūkanas per du kartus iki 13 proc., taip pat siekdamas sustiprinti nacionalinę valiutą bei pažaboti infliaciją, rugpjūtį metine išraiška viršijusią 4 proc. tikslinę ribą, išaugusią iki 5,15 procento.

Praėjusią savaitę Maskvos paskelbti planai gerokai padidinti karines išlaidas dar labiau sustiprino nerimą dėl valstybės finansų, dėl Vakarų sankcijų smarkiai išsekus naftos ir dujų eksporto pajamų šaltiniams.