BNS
Markose, šalia Varšuvos, ketvirtadienį vyks pašventinimo ceremonija meninei-sakralinei kompozicijai, skirtai Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui įamžinti.
Meninė-sakralinė kompozicija su žemaitiškos kryždirbystės kūriniais, kuriuos sukūrė tautodailininkas Antanas Vaškys, architektai Antanas Sakalis, Vaidotas Paliulionis, siejasi su gerai žinomu M. K. Čiurlionio paveikslu „Žemaičių koplytstulpiai“.
Koplytstulpiu ir stogastulpiu įamžinti paskutinius M. K. Čiurlionio gyvenimo metus pasirinkta, nes kryždirbystės tradicija Lietuvoje įrašyta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Kaip rašė BNS, šį atminimo ženklą sausio pabaigoje kartu atidengė prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu.
M. K. Čiurlionio studijos ir svarbus jo kūrybos laikotarpis susijęs su Varšuva, suvaidinusia svarbų vaidmenį jo biografijoje. M. K. Čiurlionio pėdsakų šiame mieste yra ir daugiau.
Taip pat M. K. Čiurlionis Markose, buvusioje Raudonojo dvaro sanatorijoje, gydėsi ir 1911 metų balandžio 10 dieną mirė.
Pašventinimo ceremonijoje dalyvaus kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Markų miesto meras Jacekas Orychas, Lietuvos ir Lenkijos kultūros įstaigų, savivaldybių, bendruomenių atstovai.
BNS skelbė, jog 2025-uosius Seimas buvo paskelbęs M. K. Čiurlionio metais.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Kompozitorius Markose (buvęs Pustelnikas) mirė 1911 metų balandžio 10 dieną, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
