AFP-BNS
Derybininkai sutarė dėl Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), buvusio Portugalijos premjero Antonio Costos (Antoniju Koštos) ir estų ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas) kandidatūrų į aukščiausius Europos Sąjungos postus, antradienį pranešė šaltiniai, kuriuos cituoja portalas „Politico“ ir naujienų agentūra AFP.
Anot jų, U. von der Leyen turėtų antrą kadenciją dirbti EK vadovės poste, A. Costai numatyta Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko vieta, o K. Kallas turėtų tapti ES diplomatijos vadove.
Kitas žingsnis – ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiantis ES vadovų susitikimas. Valstybių ir vyriausybių vadovams bus pateiktos kandidatūros, kurias jie turės patvirtinti. Reikalingas bent 15 lyderių pritarimas.
Postų dalybos vyksta po anksčiau šį mėnesį įvykusių rinkimų į Europos Parlamentą.
Šešių ES šalių lyderiai, veikiantys kaip vyriausieji derybininkai, sutarė paskirstyti pagrindinius postus tarp EP dominuojančio aljanso atstovų: centro dešiniosios Europos liaudies partijos (ELP) ir jos partnerių Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) bei centristų „Atnaujinkime Europą“.
U. von der Leyen, A. Costos ir K. Kallas pavardės buvo minimos ir per neformalų pirmąjį susitikimą Briuselyje praėjusią savaitę, bet lyderiams tąkart nepavyko pasiekti susitarimo.
Vyriausieji derybinininkai buvo Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas iš ELP, S&D atstovai Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), bei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) iš „Atnaujinkime Europą“.
Vokietijos krikščionių demokratų vadovas Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) patvirtino lyderius pasiekus susitarimą prieš savo partijos, kuriai priklauso U. von der Leyen, posėdį.
„Tai geras sprendimas, jis atspindi rinkėjų valią“, – sakė jis.
Tačiau yra ir nepritariančių balsų.
Italų premjerė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) mano, kad jos Europos konservatorių ir reformistų frakcijos, kuri tampa trečia didžiausia EP jėga, sėkmė rinkimuose turėtų atsispindėti bloko vadovybėje.
Ji siurrealistiniu pavadino faktą, kad derybose dėl aukščiausio posto nebuvo atsižvelgta į Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atstovus.
Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas taip pat pasisakė prieš centristų aljanso susitarimą.
„Susitarimas, kurį ELP sudarė su kairiaisiais ir liberalais, prieštarauja viskam, kuo buvo grindžiama ES“, – antradienį parašė jis socialiniame tinkle „X“.
„Vietoj integracijos jis sėja susiskaldymo sėklą. ES aukščiausi pareigūnai turėtų atstovauti kiekvienai valstybei narei, ne tik kairiesiems ir liberalams!“ – rašė jis.
