Preanešimas spaudai
Vasario 7 d. Sapiegų rūmų Šiaurinės galerijos duris atvers čekų menininkės Evos Kot’átkovos paroda „Interviu su monstru“.
Eva Kot’átková savo kūriniuose atsigręžia į socialines, institucines ir fizines kasdienio gyvenimo struktūras, taisykles ir suvaržymus, kurie formuoja mūsų mąstymą, mokymąsi, judėjimą ir kūrybą. Rūmuose pristatoma menininkės instaliacija kviečia įsitraukti į nedidelio Čekijos miestelio bendruomenės susirinkimą, kurio metu diskutuojama apie žmonėms su negalia skirtų namų statybą.
Dokumentine medžiaga ir menininkės tyrimu paremtame kūrinyje „Interviu su monstru“ (2021) gilinamasi į diskriminacijos ir atstūmimo mechanizmus, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę susidūrus su tuo, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama. Monstras, apie kurį Kot’átková kalba šiame kūrinyje, yra ne „kitas“, o išmokto nerimo ir irracionalių baimių įsikūnijimas.
Eva Kot’átková (g. 1982 m. Prahoje) baigė magistro studijas Prahos dailės akademijoje ir apgynė daktaro disertaciją Prahos meno, architektūros ir dizaino akademijoje. Menininkė yra platformos „Institute of Anxiety“ („Nerimo institutas“) bendraįkūrėja. Ši platforma skirta menininkų, teoretikų ir aktyvistų bendradarbiavimui, nerimą suvokiant kaip socialinių, politinių, ekonominių ir ekologinių jėgų poveikio rezultatą. Platforma vadovaujasi požiūriu, kad prie pozityvių permainų veda ne tik struktūrinių pokyčių siekis bei sistemos kritika, bet ir įvairios dalijimosi apraiškos.
Menininkės kūryba buvo pristatyta personalinėse parodose: instaliacija „Nelaisvėje gyvenančios žirafos širdis yra dvylika kilogramų lengvesnė“ („The heart of a giraffe in captivity is twelve kilos lighter“, kuratorė Hana Janečková) 60-ojoje Venecijos bienalėje (2024), galerijoje „Nottingham Contemporary“ (2023), Prahos nacionalinėje galerijoje (2022–2023), Šarlotenborgo kunsthalėje (2019), Milano „Pirelli HangarBicocca“ fonde (2018), Kembridžo MIT „List Visual Art Center“ Masačusetse (2015), „Modern Art Oxford“ Oksforde (2013) ir kitur. Koťátková taip pat dalyvavo „documenta“ Kaselyje (2022), 16-ojoje Stambulo bienalėje (2019), Džakartos bienalėje JIWA (2017), „Sonsbeek’16“ Arnheme (2016), „New Museum“ trienalėje Niujorke (2015), 55-ojoje Venecijos bienalėje (2013), 18-ojoje Sidnėjaus bienalėje (2012) ir 11-ojoje Liono bienalėje (2011).
