BNS

Planuojama restruktūrizuoti SBA valdomos tekstilės gamybos bendrovė „Utenos trikotažas“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 1,79 mln. eurų grynojo nuostolio – du kartus daugiau nei pernai tuo pat metu (893 tūkst. eurų).

Bendrovės pajamos sausį–birželį siekė 6,22 mln. eurų, arba 38,7 proc. mažiau, nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano projekte, dėl kurio akcininkai balsuos liepos pabaigoje.

Tačiau nepaisant prasto pirmojo pusmečio, antrąjį dėl 40 proc. turimų didesnių užsakymų bendrovė tikisi pardavimų atsigavimo.

„Užsakymų požiūriu bendrovei ypač vangi pirmoji 2024-ųjų metų pusė didele dalimi nulemta ir sezoninių priežasčių, tačiau antroji 2024 metų pusė yra sezono pikas ir bendrovė turi iki 40 proc. didesnius užsakymus nei pirmąjį metų pusmetį“, – teigiama restruktūrizavimo plane.

Bendrovė šiemet planuoja veiklos nuostolį, tačiau iki 2024-ųjų pabaigos teigia siekianti „subalansuoti pardavimus, gamybą ir optimalų darbuotojų skaičių“.

„Nuo 2024 metų antrojo pusmečio gamybos apkrovimas grįžta į 25–27 tonų per mėnesį lygį. Būtent dėl prasto pirmojo pusmečio bendrovė patiria finansinius sunkumus ir yra priversta toliau mažinti fiksuotas sąnaudas“, – teigia „Utenos trikotažas“.

Parduos dalį nekilnojamojo turto, atleis dalį darbuotojų

„Utenos trikotažo“ ketverių metų restruktūrizavimo plane numatyta pertvarkyti užsakomosios gamybos ir didmeninės prekybos verslą, kad „pastarasis nebegeneruotų nuostolio, kuris buvo patiriamas keletą metų iš eilės“.

Siekiant atsiskaityti su kreditoriais taip pat numatyta parduoti dalį bendrovės nekilnojamojo turto – iš to tikimasi uždirbti nemažiau nei 2,5 mln. eurų.

„Kitas labai svarbus abiejų verslų pertvarkymo tikslas – atlaisvinti kuo daugiau nekilnojamojo turto ir įrengimų, o tą padarius – turtą parduoti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Dalis nekilnojamojo turto ir įrangos liktų bendrovės nuosavybėje ir nebūtų parduodami siekiant toliau tęsti veiklą, tačiau pertvarkius verslą pagal šį planą tolesniam veiklos tęsimui nekilnojamojo turto ir įrangos poreikis nebus didelis“, – rašoma dokumente.

„Utenos trikotažo“ gamybinės ir administracinės patalpos užima daugiau nei 35 tūkst. kv. metrų ploto.

Pasak įmonės, bus parduodami visi bendrovės pastatai, o jei atsirastų tiek administracinio, tiek gamybos pastatų pirkėjas,  bendrovė veiklą tęstų kituose jos dabar nenaudojamuose pastatuose, o pardavus tik administracines patalpas, darbuotojai būtų iškelti į gamybos patalpas, o likę pastatai būtų parduodami.

Be to, bendrovė numato dalį gamybos etapų – dažymą ir iš dalies siuvimą – perkelti į subrangą, gaminant mažiau produkcijos. Tai leistų atlaisvinti didžiąją dalį įrengimų ir gamyklos ploto, juos būtų galima parduoti ir atsiskaityti su kreditoriais, tai susimažintų šildymo, draudimo, apsaugos ir kitus kaštus.

„Atlikus visus paminėtus veiksmus iki 2024 metų pabaigos bendrovė gebėtų dirbti pelningai nuo 2025 metų“, – priduria įmonė.

Vis dėlto pertvarkant gamybą reikėtų atleisti 100–150 darbuotojų, tai kainuotų 0,4–0,6 mln. eurų.

„Tai viena iš priežasčių, kuri vis dar neleis bendrovei parodyti teigiamo veiklos rezultato 2024 metais, tačiau bendrovei pradėjus 2025 metus su optimaliu darbuotojų skaičiumi – rezultatas bus teigiamas“, – teigiama restruktūrizavimo plane.

Dabar „Utenos trikotaže“ dirba virš 450 darbuotojų. Pasak bendrovės, optimalus jų skaičius būtų 300–350.

Parduos antrines įmones 

Be NT, „Utenos trikotažas“ ketina parduoti ir antrines siuvimo įmones „Šatrija“, „Aboutwear“ ir Ukrainos „Mrija“.

Jas norima parduoti iškart po to, kai teismas patvirtins „Utenos trikotažo“ restruktūrizavimo planą.

Jame nurodoma, kad birželio 30 dieną „Šatrijos“ akcijų balansinė vertė siekė 1,48 mln. eurų, o ją parduoti tikimasi už maždaug 1 mln. eurų.

Raseinių rajone veikianti „Šatrija“ siuva specialią aprangą ugniagesiams, kariams, jūrininkams, žvejams ir naftos platformų darbuotojams, kuri atspari cheminiams poveikiams, nepraleidžia vandens ir purvo. Įmonė po pelningų 2022-ųjų (94,8 mln. eurų grynojo pelno) pernai patyrė 204 tūkst. eurų grynąjį nuostolį.

Ukrainos „Mrija“, turi daugiau nei 30 tūkst. kv. metrų gamybos kompleksą, galėtų būti parduota karui Ukrainoje pasibaigus arba radus tinkamą pirkėją, už ją būtų galima gauti iki 2 mln. eurų, skaičiuoja Utenos įmonė.

Priežastys – skolos, energetinė krizė, sumažėję užsakymai

Pasak įmonės, jos finansinę situaciją, be kita ko, paveikė ir „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo reikalavimas padengti dalį paskolų – 0,5 mln. eurų. Bendrovės teigimu, jos grąžintos akcininkės „SBA Grupės“ birželį suteikta paskola.

„Priežastys, lėmusios dabartinę finansinę situaciją, yra susijusios su laikinai sumažėjusiais užsakymais ir pardavimais bei santykinai didelėmis fiksuotomis sąnaudomis, kurių tolesnis mažinimas galimas tik keičiant gamybos organizavimo modelį“, – rašoma įmonės restruktūrizavimo plano projekte, dėl kurio akcininkai dar balsuos.

Įmonės veiklą taip pat paveikė energetikos kainų krizė 2022-aisiais, sumažėję užsakymai ir pardavimai 2023-aisiais klientams neišpardavus produkcijos, didesnė konkurencija su Azijos šalimis, kur pigesnė darbo jėga.

„Kadangi darbo užmokesčio sąnaudos sudaro net 40 proc. pardavimų, konkuruoti su Azijos šalimis kaina yra sudėtinga. Padidėjusi konkurencija iš Azijos šalių mažino tekstilės gaminių kainas rinkoje arba neleido jų padidinti, didėjant kitoms sąnaudoms“, – teigė „Utenos trikotažas“.

Anot bendrovės, finansinius sunkumus taip pat lėmė tai, kad jos gamyba pritaikyta dideliems užsakymams.

Siekiant užtikrinti mokumą ir ilgalaikę veiklos perspektyvą bendrovės valdyba akcininkams liepos pradžioje pasiūlė inicijuoti įmonės restruktūrizavimą bei pritarti jo ketverių metų planui. Dėl to bendrovės akcininkai spręs liepos 29 dieną.

Didžiausia „Utenos trikotažo“ akcininkė – „SBA Grupė“, valdanti 92,31 proc. akcijų.