Pranešimas spaudai
„97 minutės tyro ir švelnaus malonumo“, „Labai žmogiškas ir jautrus“, „Geros nuotaikos filmas“, „Šiltas, tyras ir tikras“ – taip kino žiūrovai atsiliepia apie iraniečių Maryam Moghaddam ir Behtash Sanaeeha filmą „Mylimiausias mano pyragas“ (My Favourite Cake).
Šiemet pristatytas Berlyno kino festivalyje, kur įvertintas tarptautinės kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizu, nuo gruodžio 13 d. filmas bus rodomas Lietuvos kino teatruose.
Surasti meilę niekada ne per vėlu
Nepamirštamas vakaras – toks laukia pasirinkus šį filmą, toks ištinka ir pagrindinius jo veikėjus. 70-metė Mahina (akt. Lily Farhadpourn) – vieniša našlė, kuri tokio likimo visai nenusipelnė. Ji savo gyvenimo saulėlydį nori pasitikti pilna širdimi, pasipuošusi plačia šypsena, šokio žingsneliu. Ji susitinka vyrą! Pasakojimas apie Mahiną ir Faramarzą (akt. Esmail Mehrabi) patiks kiekvienam, kine ieškančiam prasmingų dialogų, o dramoje – subtilios komedijos.
https://youtu.be/_5Hc1WhH6Cs?si=7G65C5Io02wmJpzc
Žmogiškas ir jausmingas kūrinys parodo ir kitą ekrano pusę – dorovės policiją, kuri tiesiog negali nesikišti į eilinių žmonių, tiesiog norinčių būti laimingais, gyvenimus.
Pasaulinė premjera – be kūrėjų
„Mylimiausias mano pyragas“ – gyvenimą šlovinantis filmas, nepaisant to, kad jo autoriai dėl Irano valdžios nuosprendžio, konfiskavus pasus, negalėjo atvykti į kūrinio pasaulinę premjerą.
Gimtojoje šalyje filmas sutiktas nevienareikšmiškai visų pirma todėl, kad jame vaizduojama moteris nedėvi hidžabo. Be to, žmonės ekrane vartoja alkoholį ir šoka. Tai neatitinka šalies valdžios diktuojamų moralinių normų.
2024 m. pradžioje vykusiame Berlyno kino festivalyje dalyvavo pagrindiniai tragikomedijos aktoriai Lily Farhadpourn ir Esmail Mehrabi. Irane likusiems filmo scenarijaus autoriams ir režisieriams spaudos konferencijoje „atstovavo“ didelio formato fotografija.
„Irano kino kūrėjai jau daug metų dirba laikydamiesi griežtų taisyklių, kurias pažeidus gali tekti ilgiems metams nutraukti veiklą, uždrausti filmus ir bylinėtis sudėtingose bylose“, – laiške, perduotame tarptautinei auditorijai, rašė režisieriai. Anot jų, nepaisant šių skausmingų patirčių, jie s ir toliau stengsis savo filmuose vaizduoti Irano visuomenės tikrovę: „Tikrovę, kurią dažniausiai užgožia cenzūros sluoksniai.“
Rugsėjį kūrėjų duetas sulaukė kvietimo filmą pristatyti Švedijoje, tačiau vis dar negalėjo išvykti iš Irano. Į tai sureagavo Švedijos kultūros ministrė Parisa Liljestrand, socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbusi Irano valdžios institucijų veiksmus pasmerkusią žinutę: „Tai filmas, kuris kalba apie mūsų empatiją, humorą, žmogiškumą – tokie kūriniai yra pavojingi valdantiesiems, kurie negali pakęsti, kai jais abejojama. Ši situacija taip pat parodo, kodėl turime ginti meno laisvę ir namuose, ir pasaulyje.“
