AFP-BNS
Penktadienį Seulo vertybinių popierių biržos indeksas KOSPI vienu metu šoktelėjo į viršų 17 proc., nes technologijų įmonių akcijos vėl ėmė brangti po ilgai trukusio išpardavimo. Smarkiai nukentėjusios lustų gamintojos „SK hynix“ akcijų kaina pašoko daugiau nei ketvirtadaliu, įsibėgėjant dirbtinio intelekto (DI) bumui.
Po keturias savaites trukusio „kraujavimo“, kurį paskatino nerimas dėl milžiniškų sumų, investuojamų į DI, prekiautojai, sulaukę serijos puikių pelno ataskaitų, skubėjo įsigyti technologijų įmonių akcijų už palankias kainas.
Seulo biržos indeksas KOSPI atsidūrė šios bangos priešakyje po to, kai prieš mėnesį jis buvo pasiekęs rekordiškai aukštą lygį, o vėliau ėmė judėti žemyn. Tuomet lustų gamybos kompanijos „SK hynix“ ir „Samsung“ tapo šio kritimo simboliais, panikos metu praradę apie pusę savo vertės.
Tačiau godus noras pirkti, kuris buvo būdingas rinkoms didžiąją pastarųjų dvejų metų dalį, sugrįžo, kai vėl pasirodė palankių sandorių ieškotojai, o prekiautojus nudžiugino serija teigiamų pranešimų.
JAV milžinės „Microsoft“ ir „Amazon“ šią savaitę paskelbė gerus pelno rezultatus, dėl kurių jų akcijos Volstrite šoktelėjo aukštyn, padėdamos „Nasdaq“ indeksui pakilti beveik trimis procentais.
Analitikai pažymi, kad nors technologijų įmonės pastarosiomis savaitėmis susidūrė su dideliu akcijų išpardavimu, tai buvo susiję su nuogąstavimais, kada milžiniškos į DI investuotos sumos duos grąžą, o ne su esminėmis šio sektoriaus problemomis.
Įspūdingą KOSPI indekso kilimą paskatino žinia, kad Pietų Korėjos vyriausybė planuoja į savo valstybės turto fondą investuoti beveik 14 mlrd. JAV dolerių, skirtų investicijoms į DI ir duomenų centrus.
„SK hynix“ akcijos vienu metu šoktelėjo 27 proc. reaguodamos į patvirtinimą, kad motininės bendrovės „SK Group“ pirmininkas Chey Tae-won (Čei Teivonas) įsigijo įmonės akcijų už maždaug 3 mln. JAV dolerių. Tai buvo jo pirmieji asmeniniai įsigijimai. Šis žingsnis vertinamas kaip didelis pasitikėjimo bendrove pareiškimas po rinkos griūties.
„Samsung Electronics“ akcijos šoktelėjo daugiau nei 20 proc.
Šis pirkimo bumas paveikė ir Tokijo biržą, kurios pagrindinis indeksas pakilo 5 proc. Technologijų milžinės „Advantest“ akcijos pabrango beveik 20 procentų, o technologijų investicijų titanas „SoftBank“ – beveik tiek pat.
Taipėjaus biržos indeksas pakilo daugiau nei 7 proc., nes lustų gamybos kompanijos TSMC akcijos pabrango 8 proc.
Šanchajaus, Sidnėjaus, Velingtono ir Manilos biržos indeksai taip pat pakilo, nors Honkonge ir Singapūre buvo užfiksuoti nedideli nuostoliai.
„Šiandienos atsigavimas atrodo kaip didžiulis palengvėjimas, tačiau jį palaiko gerėjantys fundamentalūs rodikliai, o ne vien tik noras įsigyti akcijų už mažą kainą“, – sakė „Fibonacci Asset Management Global“ atstovas Jungas In Yunas (Žungas In Junas).
Penktadienį jena ir toliau stiprėja JAV dolerio atžvilgiu po ketvirtadieninio kilimo, kurį lėmė spėlionės, kad Japonijos valdžios institucijos įsikišo siekdamos paremti valiutą, kurios kursas buvo pasiekęs mažiausią lygį per maždaug 40 metų.
Japonijos valiuta sustiprėjo iki 158,98 už dolerį, o tai yra geriausias lygis nuo gegužės vidurio.
Jena patiria vis didesnį spaudimą dėl didelio skirtumo tarp Japonijos ir JAV bazinių palūkanų normų bei lūkesčių, kad JAV centrinis bankas (FED) netrukus padidins palūkanas. Tuo metu Japonijos bankas, nepaisant padidėjusios infliacijos, tai daro vangiai.
Tuo metu naftos kainos vėl nukrito, pratęsdamos ketvirtadienio tendenciją, nes įtampa Artimuosiuose Rytuose sumažėjo po to, kai ketvirtadienį Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė susitarimą dėl Irano remiamos „Hamas“ organizacijos „visiško nusiginklavimo“.
JAV prezidentas tai pavadino lemiamu žingsniu siekiant suformuoti naują Palestinos vyriausybę Gazos Ruože.
„Brent“ naftos kaina sumažėjo 1 proc. iki 88,18 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta atpigo 1,1 proc. iki 82,69 JAV dolerio už barelį.
