AFP-BNS
Kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pirmadienį sėkmingai paleido savo raketą ir taip pradėjo pirmąjį žmonių skrydį į kosmosą tiesiai virš Žemės poliarinių regionų.
Privačiomis lėšomis finansuojama orbitinė misija, kurioje dalyvauja keturi astronautai, truks kelias dienas.
Misijos, kuri pavadinta „Fram2“ pagal garsųjį norvegų laivą, pastatytą XIX amžiuje ekspedicijoms Arktyje ir Antarktidoje, metu bus atliekami įvairūs eksperimentai, tarp jų – pirmoji rentgeno nuotrauka kosmose ir grybų auginimas mikrogravitacijos sąlygomis.
Tikimasi, kad šie tyrimai padės ateityje rengti ilgos trukmės kosmines keliones į Marsą.
Raketa „Falcon 9“ su misijos erdvėlaiviu „Crew Dragon“ iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Floridoje pakilo pirmadienį 21 val. 46 min. vietos (antradienį 4 val. 46 min. Lietuvos) laiku.
Valdymo skyriuje pasigirdo šūksniai, kai pakilusi raketa, pradėjusi kelionę link Žemės Šiaurės ir Pietų ašigalių, naktinį dangų nušvietė ilgu ir ryškiu oranžinių liepsnų pliūpsniu.
„Su tokia pačia novatoriška dvasia kaip ir pirmieji poliarinių sričių tyrinėtojai, siekiame parsivežti naujų duomenų ir žinių, kad galėtume siekti ilgalaikių kosmoso tyrinėjimo tikslų“, – prieš paleidimą sakė misijos vadas Chun Wangas (Čun Vangas).
Kinijoje gimęs Maltos nuotykių ieškotojas, vienas iš kriptovaliutų bendrovių „f2pool“ ir „skatefish“ įkūrėjų Chun Wangas pasirinko likusius įgulos narius: erdvėlaivio vadę norvegų kino režisierę Jannicke Mikkelsen (Janikę Mikelsen), misijos pilotę ir robotikos tyrėją iš Vokietijos Rabeą Rogge (Rabėją Rogę) ir misijos specialistą, medicinos darbuotoją ir Australijos, poliarinių sričių tyrinėtoją Ericą Philipsą (Eriką Filipsą).
Įgula skrydžiui treniravosi aštuonis mėnesius, įskaitant ekspediciją Aliaskoje, kurios metu buvo mokomasi išgyventi atšiauriomis sąlygomis nedidelėje erdvėje.
Grįžusi į Žemę įgula bandys išlipti iš erdvėlaivio be papildomos medikų pagalbos – tai dalis tyrimo, kuriuo siekiama padėti mokslininkams suprasti, kaip astronautai gali atlikti pagrindines užduotis po kosminio skrydžio.
Išskyrus „Apollo“ programos Mėnulio misijas, Žemės poliarinius regionus astronautai, įskaitant ir esančius Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), paprastai aplenkdavo. Net ir „Apollo“ misijos metu jie neskrido tiesiai virš Žemės ašigalių.
Iki šiol „SpaceX“ atliko penkias privačių astronautų misijas – tris bendradarbiaudama su privačia kosmoso bendrove „Axiom Space“ į TKS ir dvi laisvo skrydžio misijas Žemės orbitoje.
Pirmoji iš jų buvo 2021-ųjų misija „Inspiration4“, po jos – „Polaris Dawn“, kurios metu astronautai pirmą kartą išėjo į kosmosą per komercinę, o ne vyriausybinę misiją.
Abi laisvo skrydžio misijas užsakė finansinių technologijų milijardierius ir astronautas Jaredas Isaacmanas (Džaredas Aizekmenas), kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskyrė naujuoju Jungtinių Valstijų kosmoso agentūros NASA administratoriumi.
J. Isaacmanas taip pat yra artimas „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) sąjungininkas.
