PAP-BNS

Lenkija praras lyderio pozicijas, kalbant apie NATO šalių išlaidas gynybai, ją turėtų aplenkti Baltijos valstybės, pranešė lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“.

2025 metais Lenkija pirmavo NATO pagal išlaidas, gynybai skirdama apie 4,3 proc. BVP. Tačiau tikimasi, kad 2026 metais ją aplenks Lietuva, Latvija ir Estija. Trys Baltijos valstybės 2027 metais planuoja gynybai skirti mažiausiai 5 proc. BVP.

Numatoma, kad Lenkijos gynybos biudžetas 2027 metais sudarys 198 mlrd. zlotų (45,4 mlrd. eurų): nominalia išraiška beveik 2 mlrd. zlotų (459 mln. eurų) mažiau nei planuota 2026 metais. Prognozuojant, kad ekonomika augs apie 4 proc., tai taip pat reikštų mažesnę BVP dalį nei šiemet gynybai numatyta 4,5 proc. dalis.

Paklaustas, kodėl kitų metų gynybos biudžetas bus mažesnis nei šių metų, vicepremjeras ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) teigė, kad faktinės išlaidos bus didesnės, nes pirkimai, finansuojami iš Europos Sąjungos (ES) SAFE priemonės, bus neapmokestinami PVM.

Laikraštis rašė, kad viso regiono šalys vis labiau artėja prie išlaidų lygio, kai tolesnis spartus didinimas tampa sudėtingas.

Lietuva ir Estija planuoja 2027 metais išlaikyti 5 proc. BVP dydžio išlaidas gynybai, o Suomija savo biudžetą nominaliąja išraiška ketina padidinti apie 600 mln. eurų, iki 7 mlrd. eurų. Čekija gynybai planuoja skirti 2 proc. BVP; Slovakija ir Vengrija taip pat neplanuoja reikšmingo didinimo.

Vokietija 2027 metais gynybai ketina skirti beveik 140 mlrd. eurų, įskaitant lėšas iš specialiojo gynybos fondo. Tai sudarytų daugiau nei 3 proc. BVP ir būtų aukščiausias lygis nuo Šaltojo karo pabaigos.

Švedija ir Rumunija dar nepaskelbė savo planų, rašė „Rzeczpospolita“.