BNS

Onkologines ligas gydantys medikai pastebi, kad žarnyno vėžiu suserga vis jaunesni pacientai, o daugiau nei pusė jų miršta.

Dar blogesnė situacija su skrandžio vėžiu – juo kasmet suserga apie 800, o miršta net 600 žmonių.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) antradienį su specialistais pristatė sergamumo skrandžio ir žarnyno vėžiu situaciją Lietuvoje. Pristatyme pabrėžta, kad gyventojai vis dar per mažai naudojasi vėžio prevencijos programomis.

Nacionalinio vėžio instituto ir Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius Valdas Pečeliūnas mirštančiųjų nuo vėžio skaičius lygina su eismo įvykiais, tačiau, anot jo, statistika ten geresnė.

„Lietuvoje per metus storosios žarnos vėžiu suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, (…) miršta apie 900 žmonių. Ir kai mes kalbame apie skaičius, galima būtų palyginti su kitais dalykais, aš kalbėsiu apie autoįvykius. Kasmet Lietuvoje avarijose sužalojama apie 3 tūkst. žmonių, miršta 120“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė V. Pečeliūnas.

„Kiek mes kalbame apie eismo saugumą, kiek mes kalbame apie eismo taisykles, (…) aš jokiu būdu neprieštarauju tam, manau, kad tai yra labai geros investicijos, bet Lietuvoje nuo storosios žarnos vėžio miršta septynis kartus daugiau žmonių nei žūsta autoįvykiuose“, – kalbėjo jis.

Specialistas akcentavo, kad susergančiųjų šia vėžio rūšimi amžius mažėja, o tai lemia pakitę gyvensenos įpročiai.

„Šiuo metu labai stipriai didėja jaunų žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Žmonės, kurie gimę po 1960 metų, žymiai dažniau suserga jauni nei susirgdavo anksčiau“, – sakė V. Pečeliūnas.

„Į mitybą būtent krypsta daugiausiai dėmesio. Ultra perdirbtas maistas, panašu, kad vis tiktai daro didžiulę įtaką ir ši liga, galima taip pasakyti, jaunėja. (…) Reikia judėti, sveikiau valgyti ir atsisakyti tabako bei alkoholio“, – nurodė jis.

Anot V. Pečeliūno, riziką susirgti šia vėžio rūšimi lemia didelis raudonos ar ypač perdirbtos mėsos, saldžių gėrimų vartojimas.

Savo ruožtu NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas pabrėžė šios ligos prevencijos svarbą. Anot jo, kas dvejus metus rekomenduojama atlikti slaptą kraujo testą.

„Dažnai turbūt žmonės ir nesitikrina, jeigu neturiu simptomų, vadinasi, neturiu ligos. Tai iš tikrųjų, jeigu jau atsiranda simptomai, tai mes dažnai kalbame apie antrą, trečią, galbūt, retais atvejais jau apie ketvirtą stadiją“, – sakė jis.

„Pirmos stadijos vėžys yra visiškai išgydomas. Ketvirtos stadijos, deja, mes jau galim kalbėti tiktai apie brangius inovatyvius gydymo metodus“, – kalbėjo A. Dulskas.

Gydytojo teigimu, pagrindiniai ligos simptomai – kraujavimas per išangę, tuštinimosi sutrikimai ar pakitimai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas. Jei šie simptomai trunka dvi–keturias savaites, verta kreiptis į specialistus.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas Martynas Lukšta pabrėžė, kad Lietuva Europoje pirmauja ir skrandžio vėžio susirgimais.

„800 (atvejų – BNS) per metus yra nedidelis kiekis, bet apie 40 proc. jų diagnozuojama jau yra trečia–ketvirta stadija. (…) Dažnai būna, kad per vėlu pagelbėti. (…) Kodėl tas vėžys toks klastingas, manyčiau, dėl to, kad specifinių simptomų neturi“, – teigė jis.

Anot M. Lukštos, dažniausiai pacientai skundžiasi diskomfortu, maudimu po krūtinkauliu, pilnumo jausmu.

„Jeigu tokie simptomai tęsiasi ilgiau nei tris–keturias savaites, manau, kad reikėtų kreiptis pas šeimos gydytoją ir (…) pasidaryti skrandžio tyrimą, gastroskopiją. (…) Nes trečia–ketvirta stadija (…) aš, kaip sakau pacientams, loterija, nes chirurgiškai mes pašaliname (darinį – BNS), bet tai yra jau sisteminė liga ir dažniausiai tas loterijos bilietas nebūna laimingas“, – nurodė gydytojas.

Tuo metu Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva skatina gyventojus tikrintis nuo skrandžio ir žarnyno vėžio, tačiau nuogąstauja, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) apmoka tik vieną tyrimą.

„Problema yra dėl apmokėjimo, nes ligonių kasos apmoka tik vieną tyrimą, kas nėra labai aišku ir patogu pacientui. (…) Tai dėl apmokėjimo tvarkos mes turbūt tikrai galėtumėm su VLK kalbėtis“, – sakė ji.

Higienos instituto duomenimis, 2024 metais piktybiniai navikai buvo 21,5 proc. visų mirusiųjų žmonių mirties priežastis.