Pranešimas spaudai
Spalio 26-ąją Vilniaus senajame teatre bus parodytas monospektaklis „Svajotojas“ (rež. Łukasz Lewandowski), kuris skirtas mistiko, vizionieriaus, teatro reformatoriaus ir chuligano Juliuszo Osterwos gyvenimui ir kūrybai.
Spalio 26-oji Senajam teatrui ypatinga – tai teatro gimtadienis, jau 112-asis. Šiais metais šią dieną Senasis teatras kviečia ir į forumą „Kitoks teatras: praeitis ir dabartis“, kuriame siūlo reflektuoti teatro paveldą ir dabartį, kylančias įtampas, teatro reikšmę šiandien.
Tiek spektaklis, tiek forumas vyksta J. Osterwos 140-ųjų gimimo metinių kontekste, taip pat pažymint jo įkurto eksperimentinio teatro-laboratorijos „Reduta“ veiklos Vilniuje šimtmetį.
Spektaklis „Svajotojas“ vyks lenkų kalba su angliškais/lietuviškais titrais.
Kas tas Juliuszas Osterwa?
Kas prisimena Juliuszą Osterwą (tikr. Julianas Andrzejus Maluszekas, 1885–1947)? Teatre – visi, o už jo ribų? Nedaugelis. Istorinė asmenybė, nusipelnęs lenkų teatro reformatorius, vienas ryškiausių Lenkijos scenos aktorių. Tikras žmogus – iš kūno ir kraujo, menininkas, kasdienybės iššūkių lydimas, kupinas abejonių, troškimų, nerimo ir vizijų. Svajotojas, rodantis, kad verta siekti tikslo, net jei kelias sunkus ir akmenuotas.
Osterwa – aktorius visuomenininkas, mistikas, pedagogas, vizionierius. J. Osterwos biografija pati savaime yra spalvingas pasakojimas. Jo herojus – populiarus, sėkmės lydimas Krokuvos ir Varšuvos teatrų aktorius, jaunas, patrauklus menininkas – didžiąją dalį savo laiko ir energijos skyrė savo paties teatro sukūrimui – laboratoriniam teatrui „Reduta“. Šis teatras paneigė tuometinę praktiką ir neįsiteko į tai, ką šiandien vadintume kultūrinio gyvenimo pagrindine srove. J. Osterwa troško reformuoti teatrą, įvesdamas naują darbo etosą – kolektyvinį ir atsakingą. Jis į aktoriaus profesiją žiūrėjo kaip į misiją, beveik sakralią tarnystę Menui ir Visuomenei.
Iš teatro išguiti štampus ir paviršutiniškumą
Osterwa norėjo iš teatro išguiti štampus ir paviršutiniškumą. Ar šis sumanymas galėjo pavykti? Ar šiandien J. Osterwos idėjos yra pasenusios, ar vis dar stebina ir šokiruoja? J. Osterwa – beprotis ar drąsus reformatorius? Spektaklyje norima į J. Osterwą pažvelgti kaip į žmogų – aktorių, vyrą, tėvą – ir pamėginti pasinerti, bent valandai, į jo meninę viziją.
Liublino Juliuszo Osterwos teatro aktorius Danielis Salmanas pasitelkdamas komedijinę, stand-upʼoformą, o kartais dramatišką toną, pasakoja istoriją apie teatrą. Aktorius naudojasi turtinga teatro stilių įvairove, įtraukia šiuolaikines medijas, kuria kamerinę atmosferą, peržengia scenos ir žiūrovų ribą. Akimirką žiūrovai atsiduria tarpukario teatre, o jau kitą – persikelia į dabartį, kad kartu apmąstytų teatro prioritetus, jo reikšmę ir poveikio žmogui galią.
„Reduta“ – neatsiejama Vilniaus senojo teatro dalis
Šis spektaklis, jo šerdis neatsiejama nuo Vilniaus senojo teatro. Eksperimentinis lenkų teatras-laboratorija „Reduta“, veikęs 1919–1939 m., kurį laiką (1925–1929 m.) buvo perkeltas į Vilnių ir teatro eksperimentus vykdė būtent Vilniaus senojo teatro pastate. Tuo metu J. Osterwa buvo novatorius, teatro chuliganas, o istorinės Lietuvos sostinės žiūrovams buvo pažįstamas ir iš vaidmenų, sukurtų dar Vilniaus rotušėje veikusiame teatre.
„Kitoks teatras: praeitis ir dabartis“
Spalio 26-oji – Vilniaus senajam teatrui ypatinga – tai teatro gimtadienis. Šiais metais šią dieną Senasis kviečia į forumą „Kitoks teatras: praeitis ir dabartis“, kuriame siūlo reflektuoti teatro paveldą ir dabartį, kylančias įtampas, teatro reikšmę šiandien. Tiek spektaklis, tiek forumas vyksta J. Osterwos 140-ųjų gimimo metinių kontekste, taip pat pažymint jo įkurto eksperimentinio teatro-laboratorijos „Reduta“ veiklos Vilniuje šimtmetį.
Pamiršti šios reikšmingos teatrinės tradicijos, judėjimo, atėjusio į Vilnių iš platesnio lenkų teatro konteksto, neturime teisės, juolab kad „Redutos“ akumuliuota energetika gali inspiruoti ir šiandienos kultūrinius procesus. Svarstyti jos gyvybingumą bei aktualumą šiandien – tai ne formalus pagarbos ženklas, o paskata perpilti teatro kraują, ieškoti naujų raiškos priemonių bei formų būti.
Jokių abejonių, kad klausimai, kuriuos prieš šimtmetį kėlė „Reduta“ (teatro paskirtis, jo socialinė atsakomybė, darbo etika ir principai) šiandien išlieka ne tik aktualūs, bet ir įkvepiantys – skatina naujus ieškojimus.
///
Kūrybinė grupė: autorius – Marcin Bartnikowski; režisierius, scenografijos dailininkas – Łukasz Lewandowski; kostiumų dailininkas – Daniel Salman; šviesų dailininkas – Piotr Bartoszewicz; muzikinė aranžuotė – Tomasz Bielawiec. Vaidina: Daniel Salman.
Vilniaus senojo teatro inf.
