AFP-BNS

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pareiškė, kad Europos sprendimas atsisakyti branduolinės energijos buvo „strateginė klaida“, nes sparčiai kylančios naftos kainos vėl sukėlė susirūpinimą dėl bloko energetinio pažeidžiamumo.

Kalbėdama branduolinės energetikos viršūnių susitikime Paryžiuje EK pirmininkė pritarė grįžimui prie atominės energijos ir pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) rems investicijas į „novatoriškas branduolines technologijas“.

„Europa padarė strateginę klaidą atsisakydama patikimo, prieinamo ir mažai teršalų išskiriančio energijos šaltinio“, – sakė ji.

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir Teherano atsakomieji smūgiai Persijos įlankos regione sukrėtė pasaulinius energetikos ir transporto sektorius ir faktiškai sustabdė laivybą strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu.

ES pareigūnai sako, kad situacija dar nepasiekė krizės lygio, kuris buvo pasiektas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tačiau konfliktas vėl sukėlė diskusijas apie bloko išorinę priklausomybę ir dideles energijos sąnaudas, kurios, kaip jau seniai teigia Europos pramonė, trukdo konkuruoti su Azija ir Šiaurės Amerika.

„Kalbant apie iškastinį kurą, mes esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo. Dėl to mes atsiduriame struktūriškai nepalankioje padėtyje kitų regionų atžvilgiu, – Paryžiuje vykstančiame viršūnių susitikime, kurio tikslas – skatinti civilinės branduolinės energijos naudojimą, sakė U. von der Leyen. – Dabartinė krizė Artimuosiuose Rytuose aiškiai primena apie jos sukurtą pažeidžiamumą.“

Jos ji pareiškė ES ruošiantis paskelbti naujus energetikos planus, kurie, pasak U. von der Leyen, apims „200 mln. eurų garantiją investicijoms į novatoriškas branduolines technologijas remti“.

Briuselis ypatingą dėmesį skiria mažiesiems moduliniams reaktoriams (SMR), kuriuos EK norėtų matyti veikiančius iki 2030 m. pradžios.

SMR turi apie trečdalį tradicinio branduolinio reaktoriaus generavimo pajėgumo, tačiau juos palyginti paprasta pastatyti, todėl jie yra prieinamesni. Jų konstrukcija užtikrina didesnį saugumą ir efektyvesnį veikimą nei tradicinės jėgainės, tačiau jie dar nėra plačiai naudojami.

Tabu laužymas

ES lėšos, nors ir nedidelės, turėtų padėti Europai pasivyti Jungtines Valstijas ir Kiniją šiame sektoriuje. Jos bus skiriamos iš bloko apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS), kuri įpareigoja didelius teršėjus mokėti už leidimus, sakė U. von der Leyen.

Ji pridūrė, kad Briuselis taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis siekdamas suderinti reguliavimo sistemas ir pagreitinti leidimų išdavimą.

Atominė energetika Europoje patyrė krizę po 2011 m. Fukušimos katastrofos Japonijoje, kuri priminė apie 1986 m. Černobylio katastrofą ir sukėlė didelę baimę. ES lėšų skyrimas branduoliniams projektams ilgą laiką buvo tabu, nes 27 valstybių blokas, siekdamas sumažinti planetos atšilimą sukeliančių dujų išmetimą, daugiausia dėmesio skyrė atsinaujinančios energijos ištekliams.

Rusijos karas su Ukraina paskatino persvarstyti šį klausimą, tačiau atominė energija tebėra prieštaringa tema.

Antradieninio viršūnių susitikimo šeimininkė Prancūzija yra stipri atominės energijos šalininkė. Nyderlandai ir Švedija planuoja statyti naujas elektrines, o Belgija atsisakė savo branduolinės energetikos atsisakymo plano, Italija taip pat persvarsto savo poziciją.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Fridrichas Mercas) taip pat pavadino branduolinių elektrinių uždarymą „rimta strategine klaida“.

Už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis EK viceprezidentas Stephane’as Sejourne’as (Stefanas Sežurnas) antradienį pasveikino ES apsigalvojimą dėl branduolinės energetikos ir pareiškė, kad Briuselis drįso „sulaužyti tam tikrus tabu“.

„Komisija dabar visiškai integruoja branduolinę energiją į savo pramonės strategiją ir finansavimo priemones. Tai yra pirmas kartas!“, – sakė jis.

Tačiau ekspertai įspėja, kad vėjo ir saulės energija ateinančiais metais dominuos Europos energijos struktūroje, nes naujų branduolinių elektrinių statyba neišvengiamai užtruks.

ES statistikos agentūros Eurostato duomenimis, 2024 m. atsinaujinančiosios energijos šaltiniai sudarė 47 proc. elektros energijos gamybos ES, palyginti su branduolinei energijai tenkančiais 23 proc.