BNS

Viena iš kliūčių kovoti su neskaidriu partijų finansavimu yra politizuota Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudėtis, sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.

„Ikiteisminių tyrimų mes turime ir pavedimai yra, turėsime atsakyti į viską, kas čia buvo rašoma viešoje erdvėje. (…) tačiau kai yra konkretūs pažeidimai, ką mes matome ir esame jau ir diskutavę, tai yra VRK sudėtis. Jeigu mes nukeliausime iki sprendimo priėmimo, susidursime su politizuota sudėtimi, ir iš esmės bus prabalsuota kitaip, negu kad, sakykime, objektyviai turėtų būti“, – pirmadienį per Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį sakė pareigūnas.

„Matyt, nuo čia reikėtų pradėti diskutuoti, apie sudėtį, ką mes ir buvome 2021 metais pateikę – savo įžvalgas, antikorupcijos vertinimus, bet (Rinkimų – BNS) kodeksas buvo priimtas neatsižvelgus į tą“, – tvirtino jis.

Rinkimų kodekse nustatyta, kad VRK sudaro pirmininkas, kurio kandidatūrą teikia Seimo vadovas, po du narius siūlo prezidentas, teisingumo ministras ir Teisininkų draugija, o kitus narius – partijos, per pastaruosius Seimo rinkimus gavusios mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Kodekse įdėtas saugiklis, kad bet kuriuo atveju asmenų, paskirtų į VRK iš teisingumo ministro, prezidento ir Teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip partijų pasiūlytų narių.

Nors VRK narius skiria ir atleidžia Seimas, dėl partijų deleguojamų narių parlamentarai nebalsuoja.

STT atstovo teigimu, jeigu partijos žinotų, kad dėl finansavimo pažeidimo neteks valstybės dotacijos, nedrįstų apeiti įstatymų.

„Jeigu atsirastų nors vienas sprendimas, kad yra panaikintas partijų finansavimas, tai tikrai būtų skaudus, bet konkretus pavyzdys nesukčiauti, negudrauti, nes reglamentavimas yra, mūsų manymu, iš atliktų analitinių tyrimų, iš strategų peržiūros, įvairių tų išvadų turime, yra pakankamai griežtas, bet faktas, viduje yra verslo žmonės, jie bando vis apeiti įstatymą, ieškoti kitų būdų. Bet jeigu mes ateisime prie sprendimo priėmimo (Vyriausioje rinkimų komisijoje – BNS), mes jo neturėsime“, – teigė E. Jablonskas.

Antikorupcijos komisija pirmadienį svarstė Lietuvos tyrimų žurnalistų paviešintą informaciją apie galimus politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo pažeidimus.

Tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai praėjusią savaitę paskelbė, kad su vienu iš „Nemuno aušros“ lyderių parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję 17 asmenų 2024 metais partijai sunešė apie 60 tūkst. eurų.

Žurnalistai nustatė, kad sąskaitose pinigų neturėję „aušriečiai“ į savo sąskaitas įnešdavo grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis.

Tarp šitaip parėmusiųjų „Nemuno aušrą“ yra jos deleguotas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, anksčiau dirbęs vienos iš R. Puchovičiaus statybos įmonių samdomu vadovu, R. Puchovičiaus žmona, tėvas, kaimynas ir pan.

Po šio tyrimo Generalinė prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Vasarį jis buvo nutrauktas nenustačius, kad partija neteisėtai gavo mažiausiai 25 tūkst. eurų aukų ar tokios vertės paslaugų, o baudžiamoji atsakomybė kyla viršijus minėtą sumą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pirmadienį per komisijos posėdį pabrėžė, kad mokesčių inspektoriai vertina, ar asmuo galėjo turėti pakankamai teisėtai gautų lėšų partijai paremti, tačiau netikrina, ar jis tikrai namie turi deklaruotą sumą grynųjų pinigų.

„VMI gali tik perskaičiuoti, įvertinti (…), ar asmuo galėjo tokia suma disponuoti pagal jo teisėtus pajamų piniginius srautus, bet VMI negali pasitikrinti, ar asmuo tuos pinigus tikrai laiko namuose. Teorinė galimybė paprašyti parodyti tuos pinigus yra, bet pasakysiu paprastai: man nesinorėtų sukurti naujos paslaugos rinkai – pinigų paskolinimo peržiūrai VMI“, – sakė jis.

Pasak VMI viršininkės pavaduotojo, taip pat reikėtų svarstyti, ar leisti partijai skirti skolintas lėšas.

A. Klerausko teigimu, namuose laikoma didelė suma grynųjų kelia įtarimų VMI, inspektoriai paprastai imasi tirti, ar asmuo gali teisėtomis pajamomis pagrįsti tuos pinigus.

R. Puchovičius žurnalistams yra minėjęs, kad grynaisiais turi apie pusę milijono eurų.

VMI atstovas pirmadienį pabrėžė negalįs kalbėti apie konkrečius atvejus.

„Informacija apie fizinių asmenų net patikras yra konfidenciali“, – sakė A. Klerauskas.

Jis taip pat ragino įvertinti, ar šiuo metu įstatymuose nėra nustatytos per didelės sumos, kurias leidžiama įnešti kaip nario mokestį.

„Tai gana įspūdingos sumos, kurios kelia tam tikrų pagundų“, – teigė VMI viršininkės pavaduotojas.

Pagal įstatymą, politinės organizacijos narys per kalendorinius metus gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių, tačiau ši suma negali viršyti 10 proc. jo už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų.

VRK pirmininkė Lina Petronienė tvirtino, kad prieš rinkimus sumokamo nario mokesčio suma gana smarkiai padidėja.

Ji atkreipė dėmesį į Rinkimų kodekse paliktą finansavimo spragą.

„Tu gali sumokėti auką, ji bus patikrinta, tada sumoki papildomai nario mokestį ir nebebus sumuojama auka. Manau, kad vis dėlto reikėtų grįžti prie šito sprendimo, nario mokesčio tikrinimą susieti su aukomis“, – tvirtino L. Petronienė.

„Priminsiu, kad nario mokesčio limitai įvesti nuo 2014 metų. 2013 metais, kai svarstytas nario mokesčio limitas, VRK siūlė 1200 litų per metus, buvo priimta 46 tūkst. litų. Tokios proporcijos buvo po diskusijų Seime“, – priminė ji.

BNS rašė, kad VRK sausį pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, kylant klausimų dėl grynųjų įnešimo ir pervedimų tarp asmenų.

Partija oficialiai Seimo rinkimų kampanijai išleido apie 300 tūkst. eurų – mažiausiai tarp visų parlamentinių partijų.

„Nemuno aušra“ įkurta 2023 metų lapkritį, oficialiai įregistruota 2024 metų sausį. Per 2024 metų spalį vykusius Seimo rinkimus ji laimėjo 20 mandatų.