AFP-BNS
Didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje rizika išaugo, kai Rusija, siekdama apeiti jos naftos eksportui įvestus apribojimus, pradėjo naudotis šešėliniu tanklaivių laivynu, ketvirtadienį įspėjo Suomijos sienų apsaugos tarnyba.
Ekspertai sako, kad „laivynas vaiduoklis“, kurį sudaro nežinia kam priklausantys ar deramo draudimo neturintys laivai, sudaro sąlygas Kremliui tęsti eksportą nepaisant Vakarų įvesto embargo ir rusiškos naftos kainų „lubų“ pasaulinėje rinkoje.
„Mūsų vertinimu, neabejotinai […] yra padidėjusi nelaimingo atsitikimo su pasekmėmis aplinkai rizika“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos sienų apsaugos vyriausiosios valdybos jūrų saugumo padalinio vadovas Mikko Simola (Mikas Simola).
Jis paaiškino, kad maždaug 70 senų tanklaivių „vaiduoklių“, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 100 tūkst. t naftos, kiekvieną savaitę praplaukia Suomijos įlanka.
Šiame rajone plaukiojančių laivų skaičius „yra maždaug toks pats, koks buvo prieš Rusijai užpuolant Ukrainą ar net didesnis“, – sakė M. Simola.
Visi naftos tanklaiviai, išplaukiantys iš didelių Rusijos uostų Primorsko, Ust Lugos, Vysocko ir Sankt Peterburgo, naudojasi tuo pačiu maršrutu per Suomijos įlanką.
Dėl prastos šių senų tanklaivių būklės didėja techninių gedimų tikimybė, o tai gali nulemti naftos išsiliejimą, galintį labai pakenkti sekliems Baltijos vandenims ir trapioms ekosistemoms.
„Kitas nerimą keliantis veiksnys yra nežinomybė dėl šių laivų savininkų ir draudimo“, – sakė M. Simola. Pasak jo, minimi laivai plaukioja su tokių valstybių vėliavomis, kurių anksčiau nesimatė šiaurinėje Baltijos dalyje, pavyzdžiui, Kamerūno, Gabono, Džibučio, Palau ir Belizo.
Galimas daiktas, kad šios valstybės neturi patirties plaukioti tokiomis šiaurės sąlygomis, o tai dar labiau didina ekologinės katastrofos riziką, pabrėžė M. Simola.
Maskvai daugiau kaip prieš dvejus metus pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, o Vakarams įvedus sankcijas Rusijai, Suomijos sienų apsaugos tarnyba suintensyvino stebėseną jūroje.
„Darome visa, kad būtume nuolat pasirengę atsakui jūrinėje aplinkoje, jei to prireiktų“, – nurodė M. Simola.
Didelio naftos išsiliejimo Suomijos įlankoje atveju į pagalbą taip pat galėtų būti iškviesti kaimyninių Estijos ir Švedijos pakrančių apsaugos pareigūnai.
