Parengta pagal The Guardian

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas atsidūrė kritikos centre po to, kai prisipažino, jog dažnai kreipiasi į dirbtinį intelektą norėdamas gauti „antrą nuomonę“ vyriausybės darbo klausimais.

Kaip rašo The Guardian, interviu leidiniui Dagens industri politikas pasakojo, kad ChatGPT ir LeChat padeda jam pamatyti alternatyvius požiūrius.
„Aš gana dažnai naudoju šias paslaugas – net tik tam, kad išgirsčiau kitą nuomonę. Pažiūrėčiau, ką darė kiti, ir ar mums verta mąstyti kitaip“, – sakė premjeras.

Šis pareiškimas sukėlė žiniasklaidos ir ekspertų kritikos bangą. Laikraštis Aftonbladet redakciniame straipsnyje premjerą apkaltino, kad jis „pateko į AI oligarchų psichozės spąstus“.

Įspėjimai dėl saugumo

Kibernetinio saugumo tyrėja Simona Fischer-Hübner iš Karlstado universiteto perspėjo, kad dirbtinio intelekto naudojimas net ir bazinei, tačiau potencialiai konfidencialiai informacijai apdoroti yra rizikingas.

Premjero atstovas Tomas Samuelssonas atsakė, jog ministras pirmininkas sistemoms neperduoda jokios kritiškai svarbios informacijos:
„Kalbama ne apie saugumo duomenis. Tai veikiau priemonė orientacijai – bendram vaizdui susidaryti.“

Skepsis tarp ekspertų

Vis dėlto kiti specialistai išlieka skeptiški. Umeå universiteto atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo profesorė Virginija Dignum pažymėjo, kad tokios sistemos neturi savo nuomonės – jos tik atspindi jų kūrėjų požiūrį.

„Kuo dažniau politikas remiasi dirbtiniu intelektu net ir paprastoms užduotims, tuo didesnė tikimybė, kad jis ims pervertinti jo patikimumą. Tai pavojinga tendencija. Mes nebalsavome už ChatGPT ir turime reikalauti tokių sistemų patikimumo garantijų“, – pabrėžė profesorė.

ChatGPT populiarumas ir rizikos

ChatGPT – tai dirbtiniu intelektu pagrįstas pokalbių botas, sukurtas „OpenAI“ kompanijos. Jis veikia pagal kalbos modelį GPT (Generative Pre-trained Transformer), gebantį generuoti tekstą, atsakyti į klausimus, versti, rašyti programų kodą, apibendrinti informaciją, kurti istorijas, eiles ir pan.

Pirmoji GPT versija pasirodė 2018 m., tačiau tikrasis proveržis įvyko 2022 m. lapkritį, kai buvo paleista vieša ChatGPT versija. Per pirmuosius du mėnesius ji pritraukė daugiau kaip 100 mln. vartotojų, tapdama sparčiausiai augusia skaitmenine paslauga istorijoje tuo metu.

Nepaisant didžiulio populiarumo, tokios sistemos kelia nemažai grėsmių:

• Dezinformacija. DI gali generuoti klaidingą ar išgalvotą informaciją, remtis neegzistuojančiais šaltiniais ar užtikrintai pateikti klaidingus teiginius kaip faktus.

• Konfidencialumas. Nors kūrėjai tikina, kad vartotojų duomenys nėra saugomi, vis dėlto egzistuoja rizika, kad netinkamai naudojant sistemą gali įvykti informacijos nutekėjimas ar piktnaudžiavimas.