BNS

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA, angl. International Energy Agency) rekomenduoja Lietuvai pamažu atsisakyti gaminantiems elektros vartotojams taikomo dvipusės apskaitos – vadinamojo „net metering“ – modelio, didinti mokesčius iškastiniu kuru varomam transportui bei skatinti elektromobilių naudojimą.

Be kita ko, Lietuva raginama spartinti daugiabučių renovaciją, plėsti elektros tinklą, didinti elektros sistemos lankstumą, centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą ir diversifikavimą, nurodoma pirmadienį paskelbtoje TEA šalies energetikos apžvalgoje.

Tai pirmos TEA įžvalgos apie Lietuvos energetiką nuo šalies įstojimo į organizaciją 2022 metais. Jos apie kiekvieną organizacijos narę rengiamos kas penkerius metus.

Ataskaita paskelbta Vilniuje Lietuvoje pirmą kartą lankantis agentūros vykdomajam direktoriui Fatihui Biroliui.

„Net billing“ galėtų būti taikomas ir gyventojams 

Organizacija siūlo Lietuvai pamažu atsisakyti dvipusės apskaitos „net-metering“ modelio arba jį pertvarkyti į sistemą, kuri skatintų saulės elektrinių savininkus palaikyti tinklo stabilumą ir sistemos balansavimą.

Anot TAE, grynojo atsiskaitymo – „net billing“ – modelis galėtų būti taikomas ir namų ūkiams.

„Naujoji sistema galėtų būti susieta su parama buitinėms kaupimo sistemoms, skirtoms padidinti pasigamintos energijos vartojimui paskirstytose fotovoltinės saulės energijos sistemose“, – rašoma agentūros ataskaitoje.

„Didžioji dalis gaminančių vartotojų elektros energiją gauna iš paskirstytų saulės elektrinių, kurios naudojasi dvipusės apskaitos sistema. Nors tai skatina saulės energijos pajėgumų augimą, dėl to elektros energijos sistema tampa neefektyvi ir patiria išlaidų“, – teigia agentūra.

Didesni mokesčiai automobiliams

Anot TEA, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug, be to, šalyje yra vienas seniausių ir neefektyviausių automobilių parkų Bendrijoje.

Agentūros teigimu, Lietuvoje dominuojant kelių transportui suvartojama didžioji dalis naftos produktų ir išmetama pusė su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

„Mokesčiai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant elektrifikavimą ir perėjimą prie kitų transporto rūšių“, – teigia TEA

„Siekdama padidinti naujų automobilių efektyvumą Lietuva taip pat turėtų apsvarstyti galimybę padidinti dabartinį automobilių registracijos mokestį, pagrįstą CO2, sumažinti maksimalų neapmokestinamo išmetamųjų teršalų faktoriaus dydį ir įtraukti nuo automobilio svorio priklausantį komponentą“, – siūlo tarptautinė organizacija.

TEA teigimu, mokestis atsižvelgiant į ekonominę situaciją galėtų būti progresinis, o surinktomis lėšomis galėtų būti paremtos investicijos į elektromobilius.

„Apmokestinimas taip pat galėtų paskatinti perėjimą į viešąjį transportą ir gauti pajamų, iš kurių būtų galima finansuoti įperkamą ir patrauklų viešąjį transportą ir jo infrastruktūrą arba panaudoti pajamas tolesnei paramai žmonėms“, – skelbia TEA.

Keleiviai – į viešąjį transportą, kroviniai – į geležinkelius

Agentūra taip pat siūlo imtis priemonių skatinti perėjimą prie kitų transporto rūšių tiek keliaujant, tiek gabenant krovinius.

„Papildomi daugiarūšio tarpmiestinio susisiekimo bilietai ir naujos autobusų linijos su dažnesnėmis paslaugomis pagerintų viešojo transporto galimybes kaimo vietovėse“, – teigia TEA.

„Turėtų būti plečiamas sunkvežimiams skirtų mokamų kelių tinklas, kad būtų skatinama perkelti krovinių gabenimą ant geležinkelių, išnaudojant turimus tinklo pajėgumus ir toliau remiant didėjantį elektrifikuotų bėgių ilgį“, – nurodoma ataskaitoje.

Pasak organizacijos, Lietuvos miestuose turėtų būti plačiau taikomi spūsčių mokesčiai, įvedamos mažos arba nulinės taršos zonos, taip pat turėtų būti išnagrinėta galimybė didinti mokesčius už automobilių stovėjimą su laikinomis išimtimis elektromobiliams.

„Miestuose turėtų būti toliau plečiama pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūra, o didžiųjų miestų pakraščiuose turėtų būti įrengtos „statyk ir važiuok“ aikštelės“, – skelbia TEA.

Siūlo būdus išjudinti naudotų elektromobilių rinką

Anot organizacijos, pagrindinis elektromobilumo plėtros iššūkis – didelė šių transporto priemonių kaina.

TEA teigimu, didelę automobilių pardavimo Lietuvoje dalį sudaro naudot automobiliai, o naudoti elektromobiliai šalies rinkoje kol kas nėra paplitę.

„Tačiau galima skatinti kitus segmentus, kurie gali tapti elektromobilumo lyderiais Lietuvoje, pavyzdžiui, viešojo transporto priemonių ir įmonių automobilių“, – skelbia agentūra.

„Nustačius privalomus elektrifikavimo tikslus ir toliau skatinant įmonių automobilių parkų elektrifikavimą, šalia taikomų dabartinių subsidijų elektromobilių įsigijimui ir pridėtinės vertės mokesčio atskaitos būtų galima padėti išjudinti naudotų elektromobilių rinką šalyje ir skatinti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą prieinamesniu būdu“, – teigia TEA.

Pasak organizacijos, Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę vėl pradėti taikyti sėkmingą įkeitimo sistemą, skatinančią senus taršius automobilius pakeisti į elektra varomais ar bendrai naudojamais automobiliais.

Tuo metu Vyriausybė, TEA teigimu, galėtų įdiegti socialinę elektromobilių išperkamosios nuomos sistemą, skirtą pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

AEI ir branduolinė energija 

Agentūra pastebi, kad Lietuvoje sparčiai augant vėjo ir saulės energijos gamybai išlieka neaiškumų jūros vėjo parkų rinkoje.

„Norint išlaikyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros tempą, svarbu atidžiai stebėti pažangą ir sukurti stabilias politikos ir reguliavimo sistemas, kurios užtikrintų pakankamai nuspėjamas rinkos sąlygas ir pajamas investuotojams į įvairias technologijas“, – teigia TEA.

„Tai turėtų apimti priemones, kuriomis būtų stiprinamas vidaus ir regioninis elektros energijos vartojimas, kad nauja energijos gamyba atitiktų paklausą. Siekiant padidinti rinkos likvidumą, įskaitant elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartims, reikėtų toliau tirti regioninio bendradarbiavimo galimybes“, – skelbiama ataskaitoje.

Anot TEA, Lietuvai svarstant naudoti mažos galios branduolinius reaktorius „svarbu užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas turint pakankamai informacijos, ir kartu parengti sąlygas sėkmingam diegimui“.

Organizacijos teigimu, tam šalyje turėtų būti įsteigta nepriklausoma branduolinės energetikos koordinavimo institucija, kuri turėtų prižiūrėti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą, visuomenės informavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, nustatyti technologijų atrankos kriterijus ir būtinus reguliavimo bei licencijavimo pakeitimus.

Siūlo didinti tinklo pajėgumus, sistemos lankstumą

TEA, be kita ko, Lietuvai siūlo didinti tinklo pajėgumus, kad būtų galima prijungti naujų vartotojų ir tiekėjų.

„Bendra naujų tinklų statybos trukmė išlieka ilga, palyginti su investicijomis į naują gamybą ar vartojimą. Todėl, kad tinklai netaptų kliūtimi energetikos pertvarkos metu, reikia į ateitį orientuoto požiūrio į tinklų plėtrą, įskaitant skirstymo lygmenį“, – teigia agentūra.

„Vyriausybė turėtų užtikrinti, kad reguliavimo institucija turėtų įgaliojimus vertinti visą energetikos pertvarką, ne tik atskirų projektų sąnaudų mažinimą, ir sukurti reguliavimo sistemą, kuri leistų iš anksto investuoti į naujus tinklus, atsižvelgiant į būsimą prijungimo pajėgumų paklausos prognozę“, – skelbiama TEA ataskaitoje.

Organizacija taip pat Lietuvą ragina didinti elektros sistemos lankstumą, užtikrinti spartų išmaniųjų skaitiklių diegimą ir jų duomenų stebėseną.

TEA atkreipia dėmesį, kad nepaisant pernai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iki 2050-ųjų numatytų tikslų, išlieka didelių neaiškumų, ypač susijusių su vandenilio ir jo produktų rinkų plėtra.

„Tačiau vandenilio rinkos plėtra yra lėtesnė nei tikėtasi, todėl 2030 metų tikslai atrodo sunkiai pasiekiami. Siekdama sumažinti brangių ir neefektyvių investicijų riziką, Lietuva turėtų nustatyti veiksmus, kurie aiškiai mažina išmetamą emisijų kiekį ir pakeičia energijos importą, ir teikti jiems pirmenybę“, – teigiama ataskaitoje.

Ragina spartinti renovaciją

TEA taip pat ragina Lietuvoje spartinti daugiabučių renovaciją, ypač kvartalinę, supaprastinti su šiuo procesu susijusių sprendimų priėmimą.

„Renovacijos mastas neatitinka Lietuvos tikslų, todėl daug žmonių vis dar gyvena energijos nepritekliuje ir energiją neefektyviai vartojančiuose namuose, kuriuose komforto lygis žemas, o energijos sąnaudos didelės“, – teigia organizacija.

„Darbas turėtų būti atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir pramonės atstovais bei integruojant centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų atnaujinimo ir plėtros planus“, – skelbia TEA.

Agentūra taip pat Lietuvai rekomenduoja didinti centralizuoto šilumos tiekimo efektyvumą ir diversifikavimą, sudarant sąlygas investicijoms į infrastruktūrą.

„Esamos finansinės paramos schemos investicijoms į efektyvias ketvirtosios kartos centralizuoto šildymo technologijas turėtų būti išlaikytos ir prireikus sustiprintos, siekiant remti šią plėtrą. Be to, reikėtų peržiūrėti teisės aktus, pagal kuriuos pastatų savininkams suteikiama atsakomybė už šilumos punktus, kurie prijungiami prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo“, – teigia agentūra.

„Centralizuoto šilumos tiekimo įmonės turi turėti nuosavybės teisę į tokius punktus, kad galėtų atlikti reikiamus įrangos, kuri užtikrina efektyvų sistemos veikimą, pakeitimus ir modernizavimą“, – skelbiama ataskaitoje.

Lietuva į TEA oficialiai pakviesta 2021 metais, o jos visateise nare tapo 2022-aisiais, Seimui ratifikavus susitarimą.

TEA įkurta 1974 metais siekianti užtikrinti kolektyvinį energetinį saugumą, koordinuoti energetikos politiką ir skatinti bendradarbiavimą energetikos srityje.

Organizacija pataria valstybėms narėms energetikos politikos klausimais ir teikia duomenis bei išsamią analizę apie energetikos sektorių.