AFP-BNS
Seulo vertybinių popierių biržos indeksas KOSPI ketvirtadienį šoktelėjo į viršų daugiau nei penkiais procentais visoje Azijoje brangstant technologijų sektoriaus įmonių akcijoms po to, kai lūkesčius pranokusi JAV lustų gamybos milžinės „Micron“ pajamų prognozė padėjo investuotojams pamiršti savo naujausias baimes dėl investicijų į dirbtinį intelektą bumo.
Regioninį akcijų brangimą paskatino ir naftos kainų smukimas žemiau ikikarinių lygių, augant optimizmui dėl JAV ir Irano taikos derybų bei sulaukiant vis žinių, kad vis daugiau laivų praplaukia Hormuzo sąsiauriu.
Šią savaitę akcijų rinkose fiksuoti tikri „amerikietiški kalneliai“, investuotojams nuogąstaujant, kad pastaruosius kelerius metus fiksuotas stulbinantis technologijų įmonių akcijų brangimas galėjo būti per didelis, o kartu kyla klausimų, kada bus matoma grąža iš trilijonų, investuotų į dirbtinio intelekto sektorių.
Antradienį KOSPI indeksas, šiemet pasiekęs keletą rekordų, smuko 10 procentų, o didžiausią smūgį patyrė lustų gamybos milžinės „SK hynix“ ir „Samsung“. Tačiau nuotaika pasikeitė, kai „Micron Technology“ paskelbė ketvirtojo finansinių metų ketvirčio pajamų prognozę. Bendrovė tikisi gauti 50 mlrd. JAV dolerių, kas gerokai viršija rinkos prognozes – apie 43 mlrd. JAV dolerių. Ši naujiena atgaivino pasitikėjimą dirbtinio intelekto sektoriumi, kuris šiais metais buvo pagrindinis rinkų augimo variklis.
Be to, „SK hynix“ paskelbė planuojanti pritraukti 29 mlrd. JAV dolerių, įtraukdama savo akcijas į „Nasdaq“ biržos indeksą, kuriame dominuoja technologijų sektoriaus įmonės, ir nurodė, kad šias lėšas panaudos lustų gamybos įrenginiams finansuoti. Analitikai teigia, kad šis žingsnis, tikėtina, dar labiau padidins įmonės vertę.
„SK hynix“ akcijos pabrango apie 10 procentų, o „Samsung“ – daugiau nei penkis procentus, dėl to KOSPI indeksas vienu metu pakilo beveik šešiais procentais.
Tokijo biržos indeksas „Nikkei“ taip pat pakilo daugiau nei trimis procentais, nes smarkiai brango technologijų milžinių „Advantest“ ir „Tokyo Electron“ akcijos.
Indeksai kyla ir Singapūre, Taipėjuje, Velingtone, Maniloje ir Džakartoje, nors Honkonge, Šanchajuje ir Sidnėjuje jie susidūrė su sunkumais.
Naftos kainos toliau krenta dėl tebevykstančių derybų, kuriomis siekiama užbaigti JAV ir Irano karą bei visiškai atidaryti Hormuzo sąsiaurį, per kurį taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų.
Nors abi pusės nesutaria dėl kai kurių klausimų, įskaitant Teherano reikalavimus imti mokesčius už plaukimą sąsiauriu, vis labiau tikimasi, kad konfliktas vėl nepasikartos.
Tuo tarpu laivybos stebėjimo įmonės pranešė, kad sąsiaurį jau praplaukė dešimtys laivų, o tai sumažino nuogąstavimus dėl naftos tiekimo.
Ketvirtadienį „Brent“ naftos kaina nukrito 1,9 proc. iki 72,27 JAV dolerių ir kainavo mažiausiai nuo karo pradžios. Palyginimui, vasario 28 d. prasidėjusio karo išvakarėse šios naftos barelis kainavo 72,48 JAV dolerio.
„West Texas Intermediate“ nafta atpigo 1,7 proc. iki 69,05 JAV dolerių ir kainavo dviem doleriais daugiau nei vasario 27 d.
