BNS/Adomas Zienka

Lietuvoje vykdant kontrmobilumo priemonių parkų plėtrą, daugumą jų Lietuvos kariuomenė ketina įrengti civilinėse teritorijose.

„Priemonių parkai be poligonų bus rengiami karinių dalinių teritorijose, taip pat planuojama įrengti 21 parką civilinėse teritorijose, bet dėl vykstančio teritorijų derinimo tikslus skaičius dar gali keistis“, – BNS nurodė kariuomenė.

Anot kariuomenės, parkų įrengimas yra vykdomas keliais etapais – pirmiausia atliekama potencialių vietų žvalgyba, suderinamos teritorijos su jų savininkais ir paruošiami reikiami dokumentai teritorijų panaudojimu.

Parinkus teritoriją, vykdomi paruošiamieji darbai – atliekamas aptvėrimas ir kitų apsaugos priemonių įrengimas. Kariuomenės teigimu, šiuo metu jau vyksta visų inžinerinių parkų pildymas kontrmobilumo priemonėmis.

„Parkas laikomas pilnai įkurtu, kai jis yra įrengtas ir užpildytas visomis numatytomis priemonėmis. Visgi pagal planą priemonės pirmiausia tolygiai skirstomos į inžinerinių priemonių parkus, esančius karinėse teritorijose“, – rašoma komentare.

Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose.

Jie bus užpildyti tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinių priemonių įsigijimui 2024 metais kariuomenei numatyta skirti 8 mln. eurų, o kitoms institucijoms – 2,4 mln. eurų.

Tuo metu kartu su minomis per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. eurų.

Savo ruožtu socialdemokratų kandidatė į krašto apsaugos ministres Dovilė Šakalienė sakė, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais.