Karolis Rudenka/Tie2.lt

1. Father Mother Sister Brother

Naujausias Jimo Jarmuscho filmas, laimėjęs Auksinį liūtą Venecijos kino festivalyje, sudarytas iš trijų atskirų istorijų, vykstančių dabartiniu laiku ir vis kitoje šalyje. Visos trys istorijos pasakoja apie suaugusių vaikų santykius su kiek nutolusiais tėvais ir tarpusavio ryšius. Herojus įkūnija įspūdinga aktorių komanda. Pirmoje dalyje Adamas Driveris ir Mayim Bialik aplanko tėvą JAV šiaurės rytuose, antroje – Cate Blanchett ir Vicky Krieps geria arbatą su mama Dubline, Airijoje, o trečioje dalyje Indya Moore ir Luka Sabbat perteikia elegišką emigrantų vaikų istoriją Paryžiuje. Filmas yra personažų studijų ciklas: tylus, stebintis, neteisiantis ir nevertinantis – tai komedija, persipynusi su melancholijos gijomis. Anot paties Jarmusho, tai savotiškas anti-veiksmo filmas, kurio subtilus ir tylus stilius kruopščiai sukurtas taip, kad mažos detalės kauptųsi pamažu – tarsi gėlės, atidžiai sudėliotos į tris trapius aranžuotus kūrinius.

2. One Battle After Another

Paulo Thomaso Andersono drąsus filmas sujungia greitą ir linksmą komedijos tempą, jautrią šeimos dramą bei rimtą siužetą apie autoritarinius režimus ir rasistines sąmokslo teorijas, o visa tai atrodo lengvai ir natūraliai. Filme dalyvauja įspūdingas aktorių ansamblis : Leonardo DiCaprio komiškiausiu būdu vaidina chaotišką buvusį radikalą Bobą Fergusoną, o Benicio del Toro, Sean Penn ir Teyana Taylor sukuria gyvus pagalbinius vaidmenis. Andersonas perteikia Thomaso Pynchono romano „Vineland“ socialines ir politines temas, o DiCaprio ir Chase Infiniti, vaidinanti jo dukrą, suteikia filmui emocinę šilumą. Be to, filme yra greiti, įtraukiantys veiksmo epizodai su automobilių persekiojimais ir šaudynėmis. „One Battle After Another“ – viena geriausių šių metų kino juostų, puikiai suderinanti meną, politiką ir pramogas.

3. No Other Choice

Park Chan-wook satyrinė farso komedija, paremta Donaldo Westlake’o romanu, dar kartą įrodo korėjiečių režisieriaus meistriškumą. Lee Byung-hun vaidina ilgametį popieriaus fabriko vadovą, lydimą sėkmingos karjeros, idiliškos šeimos ir komfortiško gyvenimo būdo. Viskas pasikeičia  po staigaus ir netikėto atleidimo bei nesėkmingų naujo darbo paieškų. Iškilus pavojui šeimos namams ir vaikų ateičiai, jis pasiryžta tapti ne visai talentingu „Mr. Ripley“ ir pradeda žudyti konkurentus dėl pageidaujamo darbo. „No Other Choice“ – drąsi juodoji komedija, kupina netikėtų posūkių, keistų personažų ir išradingų idėjų, o režisierius giliai rūpinasi savo nelaimingu antiherojumi bei kelia aktualius klausimus apie masinius darbo vietų mažinimus ir dirbtinį intelektą.

4. The Secret Agent

Ši įtraukianti drama gaivina politinio trilerio klišes, atskleisdama, kaip korumpuota valdžia diktatūros laikų Brazilijoje (1977 m.) griauna paprastų žmonių gyvenimus. Wagneris Moura charizmatiškai įkūnija apolitišką profesorių Marcelu, kuris, susikirtęs su valdžios atstovu, tampa žmogžudystės taikiniu. Filmas meistriškai jungia skirtingus žanrus – nuo karnavalo ir pogrindinio pasipriešinimo iki šeimyninių santykių, smurto ir metakino elementų – ir taip patvirtina Kleberio Mendonça Filho, kaip vieno stipriausių šių dienų režisierių, vardą.

5. Sentimental Value

Ši šeimos drama išsiskiria nuoširdžiu, bet nesentimentaliu tonu, atskleidžiančiu sudėtingus ryšius tarp ties savimi susitelkusio, tačiau dukteris mylinčio kino režisieriaus tėvo ir dviejų suaugusių dukrų, su kuriomis jis pavėluotai siekia emocinio artumo. Stellan Skarsgård sukuria vieną stipriausių savo vaidmenų, o subtili režisieriaus Joachimo Trierio režisūra ir aktorių vaidyba sukuria intymų, įtraukiantį pasakojimą apie šeimą, meną ir meilės ilgesį.

6. Blue Moon

Režisieriaus Richard Linklater biografinė komedijos-dramos juosta apie dainų autorių Lorenzą Hartą, kuris vieną vakarą Niujorke susiduria su savo karjeros ir asmeninio gyvenimo iššūkiais, tuo pačiu reflektuodamas apie praeitį ir kūrybą. Ethan Hawke subtiliai ir įtaigiai įkūnija Hartą, o filmas pasižymi nostalgija, intymia atmosfera, nuoširdžiu požiūriu į menininko trapumą ir talentą bei santykį tarp meno ir gyvenimo.

7. Sirāt

Režisieriaus Óliver Laxe filmas, kuriame tėvas Luisas ir jo sūnus Estebanas leidžiasi į fizinę ir dvasinę kelionę per Maroko dykumą, ieškodami dingusios dukters/sesers. Kelionė – nuo chaotiško reivo vakarėlio iki vis toliau nutolstančių dykumos platybių – tampa priemone atrasti viltį, susitaikymą ir žmogaus ištvermę. Filmas pasižymi hipnotizuojančia elektronine muzika, įtaigiais vaizdais ir simboliška nuoroda į arabų žodį sirāt, reiškiantį siaurą tiltą tarp pragaro ir rojaus, atspindinčiu veikėjų vidinę kelionę. Pats režisierius portalui tie2.lt teigė, kad filmas ir buvo jo paties kova su savimi.

8. Bugonia

Režisieriaus Yorgos Lanthimos juodoji komedija / psichologinis trileris apie du sąmokslo teorijų apsėstus vyrus, kurie pagrobia didelės farmacijos įmonės vadovę Michelle, manydami, kad ji – ateivė, kuri planuoja sunaikinti Žemę. Filmo siužetas įpintas į absurdišką humorą, kupiną tamsių socialinių komentarų apie paranoją, dezinformaciją ir modernios visuomenės krizę, o Emma Stone ir Jesse Plemons vaidmenys sulaukė daug pagyrų už jų įtaigumą. Bugonia yra netikėtas, įtemptas ir provokuojantis kūrinys, kuriame ribos tarp realybės ir fantazijos išnyksta, o žiūrovai kviečiami susimąstyti apie tikėjimą “tiesa” ir žmogaus prigimtį.

9. Is This Thing On?

Bradley Cooper režisavo tris filmus apie scenos meną: nuo roko (A Star is Born) ir klasikos (Maestro), iki mažo stand-up’o pasaulio (Is This Thing On?). Pastarasis – pats laisviausias, intymiausias ir linksmiausias. Willas Arnettas vaidina nusivylusį finansų vadovą, atitolusį nuo žmonos (Laura Dern), kuris vieną vakarą atsitiktinai pasirodo Niujorko komedijos klube. Netikėtai jis atranda, kad stand-up padeda atvirai kalbėti apie problemas ir primena, kad vidutinio amžiaus gyvenimas gali būti daugiau nei tėvystė ir darbas nuo 9 iki 17 val. Filmas, paremtas brito komiko John Bishop patirtimi, šiltai ir su humoru atskleidžia santuokos sunkumus ir jos vertę.

10. It Was Just an Accident

Jafaras Panahi, dėl Irano valdžios draudimų priverstas kurti slaptai, naujausiame filme It Was Just an Accident kritikuoja režimą, tačiau išlaiko žmogiškumą, optimizmą ir linksmą humorą. Vahid Mobasseri vaidina Vahidą, mechaniką, kuris išgirsto pokalbio metu atpažįsta buvusio kalėjimo sargo balsą – žmogaus, kuris jį kankino, kai jis buvo kalinamas kaip politinis kalinys. Nusprendęs pagrobti savo kankintoją, jis susiduria su problema: būdamas užrištomis akimis kalėjime, jis negali būti tikras, ar tai tas pats žmogus. Vienintelis sprendimas – važinėti po Teheraną, klausinėjant kitų buvusių kalinių. Šis Panahi filmas pelnė pagrindinį Palme d’Or apdovanojimą šių metų Kanų kino festivalyje.