Operasense/sopera.com/Tie2

Kas parašė pirmąją operą?

Florencijoje nedidelė menininkų, valstybininkų, rašytojų ir muzikantų grupė, žinoma kaip Florencijos kamerata, nusprendė atkurti graikų dramos pasakojimą per muziką. 1597 poetas O. Rinuccini ir kompozitorius J. Peri (dalį muzikos sukūrė J. Corsi) Florencijoje parodė pirmąją muzikinę dramą Dafnė. Šią operą daugelis laiko pirmąja opera. Operos atsiradimo metais laikomi 1600, kai buvo sukurti trys veikalai – J. Peri ir G. Caccini operos Euridikė  bei G. Caccini Cefalo pagrobimas. 

Nuo tos pradžios pradėjo atsirasti dviejų tipų operos: opera seria, arba iškilmingi, oficialūs ir orūs kūriniai, tinkantys juos lankiusiems ir juos rėmusiems mecenatams, ir opera buffa, arba komedijos. Iki baroko eros (1600–1750 m.) opera buvo užvaldžiusi Europą ir buvo įspūdingas, brangus renginys, pilnas spalvingų arijų ir puošnių scenų. Vienas didžiausių italų baroko operos kūrėjų buvo vokietis, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs Londone – Georgas Friderikas Hendelis (1685–1759). Šiuo laikotarpiu taip pat išaugo kastratų vaidmuo – dainininkai vyrai, kuriuos kastruodavo jauno amžiaus, kad būtų išsaugotas soprano balsas. Keletas, kurie išgyveno ir pateko į viršūnę, buvo dainuojančios XVII ir XVIII amžiaus žvaigždės. Šiandien šiuos vaidmenis dainuoja kontratenorai arba moterys.

Operos turinys

Operos turinys pradėjo keistis klasikiniu laikotarpiu (1750–1830). Tai paskatino socialinis judėjimas, žinomas kaip Apšvietos epocha, su mažiau įmantriomis muzikinėmis formomis ir realistiškesniais siužetais (mažiau dievų daugiau žmonių). Vienas žymiausių  klasikinės operos kompozitorius buvo Wolfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791). Pavyzdžiui, jo „Figaro vedybas“ („Le Nozze di Figaro“) – farsas, kuriame tarnai galiausiai pergudrauja savo aristokratiškus šeimininkus pagal prancūzų rašytojo Bomaršė pjesę. Kūrinys greitas, ,,nepagarbus” ir juokingas, bet taip pat pilnas stulbinančios muzikos. Mocartas taip pat buvo aukštos dramos meistras, kaip matyti jo šedevre „Don Džovanis“.

Operos istorija

Opera toliau klestėjo, o romantizmo laikotarpiu (1830–1900) tapo didesnė, garsesnė ir ilgesnė. Didžioji opera staiga išpopuliarėjo. Vienas iš svarbių stilių tuo metu buvo itališkas bel canto judėjimas (pažodžiui reiškiantis „gražus dainavimas“), kuris buvo susijęs su balso ryškumu ir ornamentika, sustiprinta paprastesne harmonine struktūra.

Gioachino Rossini (1792–1868) turėjo ypatingą talentą linksmai komedijai ir nepamirštamoms melodijoms, pavyzdžiui, jo „Sevilijos kirpėjas“ (Il Barbiere di Siviglia). Tačiau daugeliui bel canto kompozitorių patiko gera tragedija – dažnai jų herojės išprotėja dėl žlugusio meilės romano. Tai buvo geras dingstis leistis į ilgą ir sudėtingą vokalo demonstravimą. Garsiausia „beprotiška scena“ vyksta Gaetano Donizetti (1797–1848) Lucia di Lammermoor, kur herojė, priversta susituokti, vestuvių naktį nužudo savo vyrą, o paskui išprotėja.

Geriausiai žinoma XIX amžiaus opera – ir galbūt visų laikų pati populiariausia – yra prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet (1838–75) „Karmen“. Istorija apie laisvą, hedonistišką čigonę, kuri visų pirma vertina savo laisvą gyvenimą, ir jos apsėstą kareivį.

XIX amžiaus pabaigoje dominavo du operos gigantai: italas Giuseppe Verdi ir vokietis Richardas Wagneris, gimę 1813 m. Verdis, kurio operose yra Rigoletas, Il Trovatore ir Aida, rašė melodingu ir dramatišku stiliumi. Verdis suprato ir žmogaus balsą, ir vidinius procesus už jo sukurtų personažų. Bene populiariausia jo opera – „Traviata“, pasakojanti apie Violetą, gražią kurtizanę, mirtinai sergančią tuberkulioze.

Tuo tarpu Vokietijoje Wagneris pakeitė operos kursą savo didžiuliu užmoju ir talentu, darniai diegdamas naujas idėjas, leitmotyvų, išplėstą orkestro ir operos struktūros panaudojimą. Bene geriausiai žinoma jo muzika yra 15 valandų trunkantis keturių operų ciklas Ring cycle: Das Rheingold, Die Walküre, Siegfried ir Götterdämmerung. Wagneris padarė didelę įtaką muzikos pasauliui, ypač kompozitoriams Gustavui Mahleriui, Antonui Bruckneriui, Julesui Massenet ir Richardui Straussui – kurių operos „Salomėja“ ir „Der Rosenkavalier“, pasižyminčios orkestrinio rašymo virtuoziškumu ir tonų spalvomis, persmelktos vėlyvosios Wagnerio romantizmo.

XX amžiaus pradžioje dominavo kitas italas, puikiai suprantantis melodiją, Giacomo Puccini (1858–1924). Jis parašė itin populiarius kūrinius pagal italų didžiosios operos tradiciją (dažniausiai su tragiška herojės mirtimi), naujai pabrėždamas realizmą, žinomą kaip verismo, įskaitant La Bohème, Tosca, Madama Butterfly ir Turandot.

Panašu, kol bus ką pasakoti ir dalintis idėjomis, opera klestės. Galų gale, tai tiesiog sustiprinta, daugiajutiminė priemonė įprasminti skausmingas, šlovingas, sudėtingas būsenas, kurias patiria žmogus.

Pateikiame dešimt populiariausių pasaulio operų pagal portalą opera sence.

Wolfgango Amadeus Mozarto „Figaro vedybos“

„Figaro vedybos“ yra keturių veiksmų muzikinė komedija, kurią 1786 m. sukūrė Wolfgangas Amadeusas Mocartas, italų libretą parašė Lorenzo Da Ponte. Jos premjera įvyko Vienos Burgtheater 1786 m. gegužės 1 d.

Žoržo Bizė „Karmen“

„Karmen“ – prancūzų kompozitoriaus Georges’o Bizet keturių veiksmų opera. Libretą parašė Henri Meilhac ir Ludovic Halévy pagal to paties pavadinimo Prospero Mérimée romaną. Opera pirmą kartą buvo parodyta 1875 m. kovo 3 d.

Giuseppe Verdi „Traviata“

Trijų veiksmų opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džiuzepė Verdis. Opera „Traviata“ sukurta pagal prancūzų rašytojo Aleksandro Diuma 1848 m. publikuoto romano „Dama su kamelijomis“ motyvais.

Wolfgango Amadėjaus Mocarto „Don Žuanas“

„Don Žuanas“ yra dviejų veiksmų opera su Wolfgango Amadeuso Mocarto muzika pagal itališką Lorenzo Da Ponte libretą. Nors pasakojimo apie Don Žuano gyvenimą ir jo asmenybę fabula glūdi senovės mituose, jis yra tikras istorinis personažas – moterų suvedžiotojas, dvikovų mėgėjas, gyvenęs Ispanijoje XVI a.

Wolfgango Amadėjaus Mocarto „Užburtoji fleita“

Užburtoji fleita, yra dviejų veiksmų Wolfgango Amadeus Mocarto opera pagal vokišką Emanuelio Schikanederio libretą. Kūrinys yra „Singspiel“ – populiarios formos tuo metu, kai buvo parašytas, ir apimantis ir dainavimą, ir šnekamąjį dialogą, forma. Kūrinio premjera įvyko 1791 m. rugsėjo 30 d

Giuseppe Verdi „Rigoletas“

„Rigoletas“ yra Giuseppe Verdi trijų veiksmų opera. Italų libretą parašė Francesco Maria Piave pagal 1832 m. Viktoro Hugo pjesę „Le roi s’amuse“.

Giuseppe Verdi „Aida“

„Aida“ – tai Giuseppe Verdi keturių veiksmų opera itališkam Antonio Ghislanzoni libretui. Jis buvo pastatytas Senojoje Egipto karalystėje. Kairo Khedivial operos teatro užsakymu, o jo premjera įvyko 1871 m. gruodžio 24 d.

Giacomo Puccini „Toska“

Toska – 1900 m. trijų veiksmų opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džakomas Pučinis. Opera „Toska“ sukurta pagal to paties pavadinimo prancūzų dramaturgo Viktorjeno Sardu (Victorien Sardou) 1887 m. pjesę.

Gioachino Rossini „Sevilijos kirpėjas“

„Sevilijos kirpėjas“ arba „Nenaudinga atsargumo priemonė“ – tai dviejų veiksmų opera buffa, kurią sukūrė Gioachino Rossini su itališku Cesare’o Sterbini libretu. Libretas buvo sukurtas pagal Pierre’o Beaumarchais prancūzų komediją „Sevilijos kirpėjas“. Rossini operos premjera įvyko 1816 m. vasario 20 d.

Giacomo Puccini „Madam Butterfly“

1904 m. opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džakomas Pučinis. Premjeros metu tai buvo dviejų veiksmų opera, vėliau kompozitoriaus perdaryta į trijų veiksmų.