AFP-AP-BNS
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo.
Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti. Kyjivas taip pat kaltina Maskvą genocido aktų planavimu.
Rusija kaltinimus atmeta ir pernai tvirtino, kad TTT turėtų atmesti bylą nė nesvarstęs Kyjivo pareiškimų faktinių aplinkybių.
2022 metų kovą priimtame preliminariame sprendime TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti invaziją.
Tačiau Rusija paprieštaravo šiam sprendimui, teigdama, kad Teismas, sprendžiantis valstybių ginčus, neturi teisės priimti sprendimo šioje byloje.
Penktadienį TTT atmetė šį Maskvos argumentą, sakydamas, kad jis turi jurisdikciją priimti sprendimą šiuo klausimu.
Tačiau Ukraina savo pareiškime taip pat teigė, kad Rusijos jėgos panaudojimas per invaziją pats savaime pažeidė Genocido konvenciją.
TBT pareiškė, kad neturi kompetencijos priimti sprendimą dėl šios bylos dalies.
Teismas taip pat pareiškė, kad neturi įgaliojimų spręsti dėl kito Ukrainos iškelto klausimo – kad Maskvos sprendimas dėl separatistinių Lugansko ir Donecko regionų pripažinimo pažeidžia Konvenciją.
„Ginkluotas konfliktas“
TTT sprendimai yra privalomi ir negali būti apskųsti, tačiau jis neturi jokių priemonių savo sprendimams vykdyti.
Teismas pažymėjo, kad jis jau nurodė Rusijai „nedelsiant nutraukti“ savo karines operacijas, tačiau „ginkluotas konfliktas tęsiasi iki šiol“.
32 Ukrainos sąjungininkės taip pat palaikė Kyjivą. TTT atmetė Jungtinių Valstijų prašymą prisijungti prie bylos.
Trečiadienį TTT priėmė sprendimą atskiroje byloje, kurią inicijavo Ukraina, teigdama, kad Rusija daugelį metų prieš invaziją finansiškai rėmė prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.
Teismas toje byloje iš esmės palaikė Rusijos pusę, atmesdamas daugumą Ukrainos prašymų ir teigdamas, kad Maskva tik neištyrė galimų terorizmo finansavimo įstatymo pažeidimų.
Artimiausiais mėnesiais bus diskutuojama apie Ukrainos argumentų faktines aplinkybes. Galutinis teisiškai įpareigojamas sprendimas gali būti priimtas tik po kelerių metų.
Ukrainos byla grindžiama ir Kyjivo, ir Maskvos ratifikuota 1948 metų Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Konvencijoje yra nuostata, kad šalys, besiginčijančios dėl jos nuostatų, gali savo ginčą spręsti šiame Jungtinių Tautų teisme. Rusija neigia, kad yra ginčas, bet Ukraina jos poziciją atmeta.
Konvencija ir Hagoje įsikūręs TTT pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug dėmesio, Pietų Afrikos Respublikai iškėlus bylą su kaltinimais Izraeliui genocidu per niokojamą karinę operaciją Gazos Ruože, vykdomą po beprecedentės palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ spalio 7-osios atakos.
Preliminariame sprendime, kuriame PAR argumentų faktinių aplinkybių klausimas nesprendžiamas, TTT pareiškė, kad Izraelis, kariaudamas su „Hamas“, privalo užkirsti kelią genocido veiksmams, stengtis apriboti žūtis ir žalą, ir leisti teikti pagalbą į Gazos Ruožą, tačiau nepareikalavo nutraukti kovų.
