AFP-BNS
Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į Danijos sostinės gatves protestuoti prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) planus perimti Grenlandiją – mineralų turtingą autonominę Danijos teritoriją.
Prie Kopenhagos rotušės susirinkę protestuotojai mojavo raudonos ir baltos spalvų Danijos ir Grenlandijos vėliavomis ir skandavo: „Kalaallit Nunaat!“ – tai didžiulės Arkties salos pavadinimas grenlandų kalba.
Kiti laikė plakatus su įvairiais užrašais, pavyzdžiui, užrašu „Make America Go Away“ („Padarykime, kad Amerika išsinešdintų“), kurio santrumpa – MAGA – yra tokia pat, kaip D. Trumpo judėjimo „Make America Great Again” („Padarykime Ameriką vėl didžią“) pavadinimo.
Tūkstančiai žmonių socialiniuose tinkluose buvo pažadėję dalyvauti eitynėse ir mitinguose Kopenhagoje, taip pat Orhuse, Olborge ir Odensėje bei Grenlandijos sostinėje Nūke.
„Tikslas – pasiųsti aiškią ir vieningą pagarbos Grenlandijos demokratijai ir pagrindinėms žmogaus teisėms žinią“, – savo interneto svetainėje pažymėjo Danijos grenlandų asociacija „Uagut“, viena iš protestų organizatorių.
Demonstracija Nūke, kuri prasidėjo 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku, buvo surengta siekiant pareikšti protestą prieš D. Trumpo „neteisėtus planus perimti Grenlandijos kontrolę“, pranešė organizatoriai. Buvo numatyta, kad demonstrantai žygiuos prie JAV konsulato nešini Grenlandijos vėliavomis.
„Tai vienybės klausimas“
Mitingo Kopenhagoje dalyviai patraukė prie JAV ambasados, kur skandavo „Grenlandija nėra parduodama“.
„Negali būti bauginamas sąjungininko. Tai yra tarptautinės teisės klausimas“, – sakė proteste dalyvavusi 52-ejų labdaros darbuotoja Kirsten Hjoernholm (Kirsten Hjornholm).
„Manau, Danijos Karalystei tai yra vienybės klausimas, bet svarbu būti čia ypač dėl Grenlandijos žmonių“, – pridūrė ji.
Demonstracija Grenlandijoje buvo surengta „siekiant parodyti, kad mes imamės veiksmų, kad mes esame vieningi ir kad mes remiame savo politikus, diplomatus ir partnerius“, – pareiškime pažymėjo vienas iš organizatorių Kristianas Johansenas.
„Reikalaujame pagarbos mūsų šalies teisei į apsisprendimą ir mums kaip tautai“, – pridūrė Avijaja Rosing-Olsen, kita demonstracijos Grenlandijoje organizatorė.
„Tai ne tik mūsų kova, tai kova, kuri liečia visą pasaulį“, – pridūrė ji.
2025 metų sausį paskelbtos paskutinės apklausos duomenimis, net 85 proc. grenlandų, paklausti, ar norėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, atsakė neigiamai, o „už“ pasisakė tik 6 proc. apklaustųjų.
JAV prezidentas siekia kontroliuoti šią Arkties teritoriją, kuri, pasak jo, yra būtina JAV nacionaliniam saugumui.
D. Trumpo planai dėl Grenlandijos išgąsdino Daniją ir sukėlė nerimą NATO – aljanso, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo laikų buvo Vakarų saugumo pagrindas – Europos nariams.
Europos valstybės ketvirtadienį pradėjo dislokuoti karius saloje, vykdydamos, pasak Vokietijos, misiją, skirtą atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes.
Pastaraisiais metais ir NATO, ir Rusija sustiprino savo karinį buvimą Arktyje, nes tirpstantis jūros ledas atveria regioną tarptautinei laivybai ir gamtos išteklių kasybai.
D. Trumpas yra aiškiai pareiškęs, kad Grenlandijos įsigijimas yra jo užsienio politikos prioritetas. Jis taip pat pareiškė, kad jei JAV neužims Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija.
Danija yra perspėjusi, kad bet koks bandymas užimti Grenlandiją jėga, reikštų NATO pabaigą.
