AFP-BNS
Turkijos parlamentarai pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma ribota amnestija kurdų PKK kovotojams.
Šis įstatymas yra pirmasis Turkijos teisėkūros žingsnis link konflikto užbaigimo. Jis priimtas praėjus 18 mėnesių po to, kai Kurdistano darbininkų partijos (PKK) įkūrėjas Abdullah Ocalanas (Abdula Edžalanas) paragino savo sekėjus nusiginkluoti.
Dokumente, kuriam pritarta 468 balsais už, 88 – prieš, o šešiems parlamentarams susilaikius, numatomas kai kurių ginklus sudėjusių PKK kovotojų sugrįžimas į civilinį gyvenimą nesuteikiant visiškos amnestijos.
Tačiau jame nenurodoma, kas nutiks 77 metų A. Ocalanui, kuris pastaruosius 27 metus kalinamas vienutėje Imrali kalėjimo saloje netoli Stambulo.
A. Ocalanas atliko svarbų vaidmenį pastangose užbaigti konfliktą, 2025 metų vasarį paskelbęs istorinį raginimą savo kovotojams nusiginkluoti ir ginti Turkijos kurdų mažumos teises demokratinėmis priemonėmis.
Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ir prokurdiškos DEM partijos remiamas įstatymo projektas sustabdo baudžiamąjį persekiojimą ir laisvės atėmimo bausmes už kai kuriuos nusikaltimus nuo penkerių iki 10 metų.
Tikimasi, kad pradiniame etape bus paleista apie 3,5 tūkst. su PKK susijusių kalinių – apie trečdalį Turkijos kalėjimuose laikomų asmenų, teigė parlamentarai.
Jei asmenys, kuriems taikoma ši priemonė, per tą laikotarpį nepadarys naujų nusikaltimų, tyrimai bus nutraukti, o bausmės bus laikomos atliktomis.
Tačiau tie, kurie dalyvavo sunkiuose nusikaltimuose, pavyzdžiui, žmogžudystėse, būtų atskirti, o tekste A. Ocalanas neminimas.
Praėjusią savaitę Turkijos viceprezidentas Cevdetas Yilmazas (Dževdetas Jilmazas) televizijai „CNN Turk“ sakė, kad A. Ocalano byla „nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį“, tačiau nekonkretizuodamas teigė, kad senstantis lyderis „galės prisidėti prie taikos proceso“.
„Kaip galima derėtis su teroristais?“
Suprasdama Turkijos visuomenės, nukentėjusios nuo dešimtmečius trukusio kruvino konflikto, abejones, vyriausybė atidžiai pabrėžė, kad šis tekstas nėra visuotinės amnestijos įstatymas.
Prieš balsavimą parlamentarams diskutuojant dėl įstatymo projekto per TRT visuomeninės televizijos tiesiogiai transliuojamą posėdį tvyrojo akivaizdi įtampa.
„Kaip galima derėtis su teroristais? (…) Sakėte, kad jie besąlygiškai sudės ginklus“, – sakė nacionalistinės opozicinės „Geros partijos“ (Iyi Parti) įstatymų leidėjas Turhanas Comezas (Turchanas Čemezas).
Tačiau įstatymo projektą palaikęs naujosios pagrindinės Turkijos opozicinės jėgos „Yeni Parti“ lyderis Ozguras Ozelis (Ezgiuras Ezelis) sakė, kad tik „taika, demokratija ir teisingumas bus vaistas“ Turkijai.
DEM suvaidino kertinį vaidmenį 2024 metų spalį prasidėjusioje „šaudyklinėje diplomatijoje“ tarp A. Ocalano ir Turkijos politinio isteblišmento – partijos delegacija reguliariai vyko į Imrali salą susitikti su juo ir perduoti žinias.
Praėjusių metų gegužę PKK paskelbė, kad A. Ocalano raginimu išformuojama, o po dviejų mėnesių jos kovotojai dalyvavo istorinėje nusiginklavimo ceremonijoje Šiaurės Irako kalnuose, kur pradėjo simboliškai naikinti savo ginklus.
Tačiau PKK vadovybė pareiškė, kad A. Ocalano neįtraukimas į teisės aktą būtų raudona linija, ir sekmadienį perspėjo, kad daugelis įstatymo projekto nuostatų liktų „negyva raide“, jei jis nebūtų paleistas.
