BNS

Rusijos karo prieš Ukrainą sukelti infliaciniai padariniai bei susilpnėjusi išorės paklausa lėmė švelnų Lietuvos ekonomikos nuosmukį 2023 metais, tačiau šiemet, atsigaunant išorės paklausai ir išliekant stipriai darbo rinkai, ekonomika grįš į augimo kelią, teigia tarptautinis valiutos fondas (TVF).

„Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad ekonomikos augimas paspartės 2024 metais ir vėliau“, – TVF pranešime teigė TVF misijos, praėjusią savaitę dirbusios Vilniuje, vadovas Borja Gracia (Borchas Grasija).

Jo teigimu, ECB didintos palūkanų normos ir nukritusios energijos bei maisto kainos lėmė spartų infliacijos sumažėjimą, todėl šiemet tikimasi žmonių perkamosios galios ir vidaus paklausos atsigavimo.

Pabrėžiama, kad Lietuvos darbo rinka išlieka atspari, o darbo užmokestis auga viršydamas infliaciją.

Siekiant didinti išlaidas gynybai ir kitoms sritims, pavyzdžiui, socialinei apsaugai, ir nerizikuojant šalies fiskaliniu tvarumu, TVF akcentuoja papildomų tvarių pajamų poreikį.

„Nors Lietuva ir toliau turi patogią fiskalinę erdvę ir mažą skolą, norint prisitaikyti prie papildomų išlaidų, reikės vykdyti pajamas generuojančias mokesčių reformas, pagerinti išlaidų efektyvumą arba saikingai sušvelninti fiskalinius tikslus“, – nurodo TVF.

TVF pažymi, kad Lietuvos bankų sektorius yra stabilus, ypač pelningas ir vienas ekonomiškai efektyviausių Europoje. Nekilnojamojo turto sektoriuje stebimas švelnus nusileidimas, o sukaupti kapitalo rezervai ir didelis likvidumas užtikrina bankų sektoriaus atsparumą.

TVF pernai spalį prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,7 proc., Finansų ministerijos prognozė siekia 1,7 proc., Europos Komisijos – 2,5 proc. augimą.

2023 metais šalies BVP smuko 0,3 procento.