BNS

Vilniuje gyvena 81 paukščių rūšis, didžioji dalis jų – miško ir želdynų paukščiai, o daugiausiai sostinėje galima rasti pilkųjų varnų, rodo pirmą kartą atliktas tyrimas.

Jo duomenimis, Vilniuje suskaičiuotos paukščių rūšys priklauso 11 paukščių būrių, o tai rodo, kad miesto kraštovaizdyje išlieka reikšmingų ekologinių nišų tiek dažnai aptinkamoms, tiek retoms rūšims.

„Miestas pasižymi didele paukščių rūšių įvairove, nepaisant intensyvios urbanizacijos ir buveinių fragmentacijos“, – rašoma šeštadienį paskelbtoje tyrimo ataskaitoje.

Žvirbliniai paukščiai sudarė didžiausią rūšių dalį, atspindėdami jų gebėjimą prisitaikyti prie miesto aplinkos.

Rūšių įvairovė tarp rajonų buvo nevienoda: daugiausia rūšių fiksuota Pilaitėje, Santariškėse ir Žvėryne, o mažiausiai – Senamiestyje ir Šnipiškėse. Tokie
skirtumai atspindi buveinių struktūros ir žaliosios infrastruktūros įtaką paukščių bendrijų formavimuisi, teigiama ataskaitoje.

Vilniuje pastebėtos Lietuvoje sparčiai nykstančios griežlė ir kurapka, Verkių miškuose užfiksuota reta mažoji musinukė, paprastai gyvenanti brandžiuose miškuose. Taip pat aptiktos meletos ir geniai.

Apskaitų metu rastos ir ES mastu saugomos raiboji devynbalsė, lygutė, nendrinė lingė.

„Kad išlaikytume šią rūšių įvairovę, turime saugoti miesto miškus, kuo gausiau želdinti“, – Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai cituojamas ornitologas Gintaras Riauba.

Tyrimas rodo, kad miesto paukščių bendrijas sudaro aiški hierarchinė struktūra.

Dažniausiai Vilniuje užfiksuotų paukščių dešimtuką sudaro pilkoji varna, didžioji zylė, karklažvirblis, juodasis čiurlys, paprastasis varnėnas, naminis žvirblis, uolinis karvelis, dūminė raudonuodegė, paprastoji raudonuodegė bei paprastasis kikilis.

Tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atliko Lietuvos ornitologų draugija.