AFP-BNS

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė, kad su Kyjive viešinčiu kolega iš Suomijos Alexander’u Stubbu (Aleksandru Stubu) pasirašė ilgalaikę dvišalę saugumo sutartį.

Prezidentas sakė, kad šis dokumentas „įrodo Suomijos pasirengimą ir toliau remti Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija“.

„Suomija teiks ilgalaikę karinę ir finansinę pagalbą, taip pat stiprins bendradarbiavimą su Ukraina politinėje, finansinėje, humanitarinėje ir reformų srityse“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.

Pasak jo, Helsinkis taip pat padės Ukrainai atstatyti energetikos sektorių, įvertinti žalą aplinkai, sustiprinti sienų ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą ir gydyti Ukrainos karius.

Suomija savo ruožtu sakė, kad 10 metų trukmės susitarimu „ir toliau teiks ilgalaikę karinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat humanitarinę pagalbą ir civilinės saugos paramą Ukrainai […] tiek, kiek reikės“.

Be Suomijos, Kyjivas anksčiau pasirašė dvišalius saugumo susitarimus su dar septyniomis šalimis: Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija ir Nyderlandais.

Susitarimai grindžiami praėjusių metų liepą Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose paskelbtu Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimu.

Suomija trečiadienį taip pat paskelbė apie naują gynybos pagalbos Kyjivui paketą, kurio vertė – 188 mln. eurų. Taigi, bendra šios Šiaurės šalies Ukrainai suteikta karinė pagalba siekia apie 2 mlrd. eurų.

Naujajame pakete numatytos oro gynybos priemonės ir sunkioji amunicija, skirta padėti Ukrainai „laimėti šį karą“, nurodė A. Stubbas.

„Mes, suomiai, nesame labai kalbūs žmonės. Mums labiau patinka daryti dalykus. Šis 23-iasis paketas padeda patenkinti poreikius, apie kuriuos man pasakojo Volodymyras Zelenskis“, – sakė Suomijos prezidentas.

„Mes neteikiame šios karinės paramos tik tam, kad Ukraina galėtų apsiginti. Mes teikiame šią karinę paramą Ukrainai, kad ji laimėtų šį karą“, – sakė jis.

Stringant svarbiai Vakarų paramai, Ukraina susiduria su amunicijos trūkumu fronto linijose.

JAV Kongrese nuo praėjusių metų įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų) vertės paketas, o Europos pažadėtas milijonas artilerijos sviedinių vėluoja.

Kyjivas kliaujasi Vakarų ginklais, kad apsigintų nuo Rusijos invazijos.

Trečiadienį A. Stubbas taip pat sakė, kad nemato problemų dėl smūgių naftos objektams Rusijoje.

Antradienį pranešta, kad Ukraina surengė du dronų smūgius Rusijos Tatarstano regione, esančiame maždaug už 1 100 km nuo bendros šalių sienos, ir tai buvo vienas giliausių išpuolių Rusijos teritorijoje.

„Vienintelis dalykas, kurį Rusija supranta, yra galia […] Jei klausimas yra toks, ar man kelia problemų tai, kad dėl jų kyla naftos kaina? Mano atsakymas yra neigiamas. Nematau dėl to problemų, nes kare visada yra šalutinė žala“, – teigė A. Stubbas.

Jis aiškiai nepasakė, kad Ukraina yra atsakinga už virtinę smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms – kaip teigė šaltiniai Ukrainos žvalgyboje – tik paminėjo „tuos, kas vykdo šias atakas“.