BBC Ukraina

Ukrainos atakų prieš Rusijos lėktuvus įžūlumo ir išradingumo sunku pervertinti.

Nors negalime patvirtinti Ukrainos teiginių apie Rusijos patirtus 7 mlrd. dolerių nuostolius, akivaizdu, kad operacija „Voras“ yra bent jau įspūdingas informacinis manevras.

Ukrainiečiai ją jau lygina su kitais ryškiais savo pasiekimais – ypač su Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmano kreiserio „Maskva“ nuskandinimu bei Kerčės tilto susprogdinimu 2022 m., taip pat su raketų smūgiu į Juodosios jūros laivyno štabą Rusijos okupuotame Sevastopolyje 2023 m.

Remiantis žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija iš SBU, ši naujausia operacija kol kas yra sudėtingiausias ir kruopščiausiai suplanuotas tarnybos veiksmas.

Per pusantrų metų trukusią pasiruošimo operaciją dešimtys mažų bepiločių buvo paslėpti specialiuose skyriuose sunkvežimiuose, nugabenti į bent keturias vietas, esančias tūkstančius kilometrų viena nuo kitos, ir nuotoliniu būdu paleisti link artimiausių oro bazių.

„Nė viena pasaulio žvalgyba nėra atlikusi nieko panašaus“, – Ukrainos žiniasklaidai sakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas.

„Šie strateginiai bombonešiai gali mus atakuoti iš didelių atstumų, – teigė jis. – Iš viso jų yra tik 120, o mes pataikėme į 40. Tai neįtikėtinas skaičius.“

Nors sudėtinga įvertinti Rusijos patirtus nuostolius, „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis analitikas Oleksandras Kovalenka įsitikinęs: net jei bombonešiai nebuvo sunaikinti, smūgio pasekmės Rusijos oro bazėms – milžiniškos.

„Žala tokio masto, kad Rusijos karinis pramoninis kompleksas dabartinėje savo būklėje vargu ar sugebės ją artimiausiu metu atitaisyti“, – rašė jis „Telegram“ kanale.

Pasak jo, strateginiai raketnešiai Tu-95, Tu-22 ir Tu-160 šiuo metu nebegaminami. Jų remontas bus labai sudėtingas, o pakeisti – beveik neįmanoma.

Ypač skausmingas, Kovalenko nuomone, yra viršgarsinio Tu-160 netekimas.

„Šiandien Rusijos oro ir kosmoso pajėgos neteko ne šiaip dviejų retų lėktuvų, bet dviejų tikrų vienaragių bandoje“, – rašė jis.

Be materialinės žalos, operacija „Voras“ siunčia svarbią žinią ne tik Rusijai, bet ir Ukrainos Vakarų sąjungininkams.

Kolega Sviatoslavas Chomenka iš BBC Ukraina prisimena neseną susitikimą Kijeve su vienu Ukrainos pareigūnu.

„Didžiausia problema, – nusivylęs pasakė pareigūnas, – ta, kad amerikiečiai įtikino save, jog mes jau pralaimėjome karą. Ir iš to kyla viskas kita.“

Ukrainos karo žurnalistas Ilja Ponomarenka „X“ platformoje išsireiškė kitaip, prisimindamas liūdnai pagarsėjusį prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu Ovaliajame kabinete.

„Štai kas nutinka, kai išdidi tauta, prieš kurią įvykdoma agresija, neklauso visų tų, kurie sako: ‘Ukrainai liko pusė metų’, ‘Jūs neturite kozerių’, ‘Tiesiog pasiduokite dėl taikos – Rusija juk negali pralaimėti’.“

Dar iškalbingesnis buvo žurnalo Business Ukraine „Twitter“ įrašas, kuriame su pasididžiavimu buvo parašyta: „Pasirodo, Ukraina vis dėlto turi kozerių. Šiandien Zelenskis sužaidė bepiločių karalių.“

„Amerikiečiai elgiasi taip, lyg jų vaidmuo būtų išmušti mums kuo švelnesnes kapituliacijos sąlygas“, – sakė pareigūnas Sviatoslavasi Chomenka.

„O tada jie įsižeidžia, kai mes jiems nedėkojame. Bet mes, žinoma, nedėkojame, nes netikime, kad pralaimėjome.“

Nepaisant lėto Rusijos veržimosi Donbase, Ukraina siunčia signalą tiek Maskvai, tiek Trumpo aplinkai: nurašyti Kijevą – klaida.