AFP-BNS

Jungtinės Karalystės (JK) rašytojui M. Johnui Harrisonui (M. Džonui Harisonui) pirmadienį buvo skirta „Booker“ premija už mįslingą postapokaliptinį romaną „The End of Everything“.

Knygoje tamsiai satyriškai vaizduojama postapokaliptinė JK ir atsispindi susirūpinimas dirbtiniu intelektu (DI).

81-erių M. J. Harrisonas tapo vyriausiu šio apdovanojimo laureatu. Premiją sudaro 50 tūkst. svarų sterlingų (apie 60 tūkst. eurų), ji taip pat paprastai smarkiai padidina nugalėtojo knygų pardavimus bei žinomumą.

Britų mokslinės fantastikos scenos veteranui M. J. Harrisonui tai buvo pirmas kartas, kai jis pateko į šio trokštamo apdovanojimo trumpąjį sąrašą. Pasak kritikų, jis jau seniai buvo nusipelnęs šio įvertinimo.

Jis nurungė kitus į trumpąjį sąrašą įtrauktus autorius: Marloną Jamesą (Marloną Džeimsą), Douglasą Stuartą (Daglasą Stiuartą), Elizabeth Strout (Elizabet Straut), Luke’ą Kennardą (Liuką Kenardą) ir Rebeccą Perry (Rebeką Peri). Jų kūriniai varijuoja nuo 9-ojo dešimtmečio Kingstone besivystančio queer epo iki satyros apie šiuolaikinio Londono universiteto miestelį.

„The End of Everything“ išsiveržė „į priekį tiek dėl nepaprastai profesionalaus rašymo, tiek dėl didžiulės ambicijos“, spaudos konferencijoje sakė teisėjų kolegijos pirmininkė Mary Beard (Meri Berd).

13-asis M. J. Harrisono romanas pasakoja apie vertingų daiktų pajūryje ieškantį Phillipą Tennentą (Filipą Tenentą) ir jo laisvos dvasios tetą Marnie (Marni), sergančią demencija. Veiksmas vyksta netolimoje ateityje vėjuotoje Anglijos pakrantėje, užgrobtoje paslaptingų objektų, vadinamų „iGhetti“.

Neįvardyta katastrofa personažus panardina į niūrų postapokaliptinį pasaulį, kuriame Europos žemynas tarsi pradingo, o žmones gebančių mėgdžioti „iGhetti“ pasirodymas atspindi sąveiką su DI.

„Viena pagrindinių knygos minčių yra ta, kad jei ar kai tokia apokalipsė įvyks, ji bus nesuvokiama“, – teigė M. Beard ir pridūrė, kad romanas kalba apie dabartinį momentą.

„Tai dabarties politika, į kurią žvelgiama pro ateities prizmę“, – pareiškime teigė M. Beard.

Sapnus primenančiuose epizoduose šis 198 puslapių romanas užsimena apie „Brexitą“, COVID-19 pandemiją ir technologijų skverbimąsi į kasdienį gyvenimą.

Kaip dažnai būna M. J. Harrisono kūryboje, kuri apibūdinama kaip laužanti žanrų ribas bei išskirtinė, siužetas čia mažiau svarbus nei atmosfera, o autoriaus eliptiškas ir poetiškas stilius sustiprina laipsniško žlugimo jausmą.

Susirūpinimas dėl DI

„Temos ir satyra kilo iš aktualijų, – apie savo knygą sakė M. J. Harrisonas. – Kas nutinka, kai visi mūsų lūkesčiai ir pasaulio paaiškinimai virsta nesibaigiančia katastrofa, bet mes vis tiek turime gyventi?“

Autorius anksčiau teigė, kad jį įkvėpė 2008-ųjų finansų krizė ir jis norėjo parašyti romaną apie „visuomenės nesugebėjimą rasti paaiškinimų“.

Ragbyje, Anglijoje, 1945 metais gimęs M. J. Harrisonas yra daugybės mokslinės fantastikos knygų autorius, įskaitant „Viriconium“ sagą (1971–1984) ir 2002 metais pasirodžiusią „Light“ – pirmąjį trilogijos „The Kefahuchi Tract“ tomą. Šie kūriniai pripažinti šio žanro klasika.

Plačiajai visuomenei už mokslinės fantastikos entuziastų ratų mažai žinomas autorius, patekęs į trumpąjį sąrašą, sulaukė laikraščio „The Telegraph“ įvertinimo: „Galiausiai jam atiduodama pelnyta pagarba.“

DI tema buvo vertintojų akiratyje per visus metus trukusį atrankos procesą, kurio metu iš 163 kūrinių buvo atrinktas šešių romanų trumpasis sąrašas.

M. Beard pabrėžė, kad susirūpinimas dėl DI šioje knygoje „buvo labai ryškus“.

„Phillipas turi šį daiktą, šį artefaktą, ir nėra aišku, kiek jis yra sąmoningas. Neaišku, kas tai yra“, – spaudos konferencijoje, skirtoje nugalėtojui paskelbti, sakė M. Beard.

Ankstesniame interviu naujienų agentūrai AFP M. Beard sakė, kad premijos vertinimo komisija ateinančiais metais turės susimąstyti apie DI vaidmenį leidyboje ir rašyme.

„Manau, kad ateityje tai neišvengiamai bus darbotvarkėje. Negalima dėl to slėpti galvos smėlyje“, – teigė ji.

Kiti vertintojai kalbėjo apie norą sudaryti tokių knygų trumpąjį sąrašą, kurios būtų aiškiai žmogiškos ir kurių DI negalėtų atkartoti.

Premija, kuria apdovanojamas geriausias bet kurios tautybės rašytojų stambiosios prozos kūrinys, parašytas anglų kalba ir išleistas per praėjusius metus, buvo įteikta pirmadienį per ceremoniją Londone.

Praėjusiais metais britų ir vengrų autorius Davidas Szalay (Deividas Salajus) laimėjo šį apdovanojimą už knygą „Kūnas“ (Flesh) – pasakojimą apie vengrų emigrantą Londone.