Pranešimas spaudai
Kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ organizuojamas kino klubas pradeda antrąjį sezoną, kurio tema – kino cenzūra ir draudimai. Ciklą pradės ypatingu būdu cenzūrą reflektuojantis lenkų režisieriaus Jerzy Skolimowskio filmas „Rankas aukštyn!“ (1967/81). Šiemet kino klubas keliasi į naują erdvę – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeoteką, kur pirmasis seansas vyks jau gegužės 6 d. 18 val. Kaip ir praėjusiais metais, filmų peržiūras lydės pristatymai, o po jų žiūrovai bus kviečiami įsitraukti į diskusijas.
„Atsisukti į kino istoriją ir dar kartą prakalbinti draustus kūrinius skatina šių dienų pasaulyje matomas atsisakymas mokytis iš XX a. klaidų bei bandymai ne tik stabdyti žmogaus teisių ir laisvių progresą, bet ir atsukti jį atgal. Destruktyvus nacionalizmas, beatodairiškas imperializmas, žodžio laisvės ir mažumų teisių ribojimai kelia jau ne tik susirūpinimą, bet ir realų pavojų įvairiose, netgi kažkada aiškiai demokratiją pasirinkusiose šalyse. Paskutiniais metais išgyvenome ir girdėjome daugybę dalykų, kurie atrodė neįmanomi šiuolaikiniame pasaulyje, kad galvojant apie dabar vykstantį karą ir mūsų turimą laisvę, kartais šmėsteli nerimas“, – pasakoja viena iš kino klubo kuratorių Ignė Smilingytė.
Daugybė filmų kino istorijoje turi dvi datas – sukūrimo ir išleidimo į kino teatrus. Tai filmai, kurie, kalbant sovietinės epochos terminais, buvo „padėti ant lentynos“ dėl įvairių priežasčių. Vieni buvo kaltinti dėl perdėto formalizmo, kiti dėl valstybės politikos krypties nesilaikymo, nuogo kūno rodymo ir kitokių dorovės normų neatitikimo, tačiau atlaisvėjus ribojimams galiausiai įėjo į kino istoriją kaip itin svarbūs kūriniai. Būtent nuo artimiausio konteksto – sovietinės Lenkijos ir Ukrainos – prasidės kino klubo teminė linija.
Filmas, privertęs emigruoti
Prancūzų Naujosios bangos kiną primenantis Jerzy Skolimowskio „Rankas aukštyn!“ pasakoja apie penkis draugus, kurie susitinka po kelerių metų ir prisimena studijų laikus, kuomet, netyčia sugadinę Stalino plakatą, pateko į bėdą. Dabar jie – pasiturintys gydytojai, pravardžiuojantys vienas kitą turimų automobilių pavadinimais. Ši trisdešimtmečių karta nebenori pakeisti pasaulio ar kovoti prieš sistemą. Jie tenkinasi reliatyvaus stabilumo laikotarpio teikiamais vartotojiškais malonumais. Kelionė gyvuliniame vagone tampa teatrališku psichoterapijos seansu.
Toks kritiškas tuometinės realybės vaizdavimas neįtiko valdžiai. Pats režisierius, uždraudus filmą, užsienio žurnalistams pasakojo: „[Filme] nėra konkrečių scenų, kurias galima būtų cenzūruoti. Tai tiesiog filmo temperatūra – visas jis paniręs į verdančio vandens temperatūrą.“
Po diskusijų su cenzūros prievaizdais Skolimowskis nusprendė emigruoti. Praėjus 14 metų, 1981 metais, buvo nuspręsta leisti filmą rodyti, tačiau režisierius nebenorėjo pristatyti filmo tokio, koks buvo sukurtas 7 dešimtmetyje. Iškirpęs 20 minučių, jų vietoje Skolimowskis pridėjo naujai sukurtą pirmąją filmo dalį, kurioje reflektuoja cenzūrą bei kūrybą egzilyje.
Magiškas Ukrainos kino istorijos lobis
Antrasis kino klubo seansas vyks birželio 3 dieną. Jame bus pristatytas vieno iš poetinio Ukrainos kino režisierių Yuri Ilyenko filmas „Kupalos išvakarės“ (1968). Nors iš pradžių filmas buvo parodytas, vėliau, kartu su kitais Ilyenko ir kitų Ukrainos režisierių filmais, buvo uždraustas, argumentuojant ukrainietišku nacionalizmu ir formalizmu.
Siurrealistiškoje meilės istorijoje, kuri sukurta pagal Mykolos Hoholio novelę apie jauną valstietį Petro ir jam nepasiekiamą šeimininko dukrą, Ilyenko įpina gilius Ukrainos mitologijos sluoksnius. Dabartinės karinės invazijos akivaizdoje, kai vėl aktyviai bandoma ištrinti Ukrainos identitetą iš istorijos, filmas vėl tampa aktualus. Jis ne tik pristato mums taip artimą, bet kartu menkai pažįstamą Ukrainos folklorą, bet ir rodo, koks aktualus Ukrainos vizualiosios kultūros paveldas yra dabartiniame pasaulyje. Robertas Eggersas šį Ilyenkos filmą įvardija kaip vieną iš įkvėpimų naujausiam savo filmui „Nosferatu“.
Šie nuo sovietinės ideologijos cenzūros nukentėję filmai bus rodomi naujoje kino klubo erdvėje – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje. Neseniai atvertas pastatų kompleksas sustiprina iki šiol muziejaus puoselėtą kryptį – ne tik visuomenei pristatyti įdomius, svarbias istorijas pasakojančius eksponatus, bet ir būti turiningo laisvalaikio praleidimo erdve. Multifunkcinėje salėje vyksta diskusijos, koncertai, kino seansai, vaidinimai, kiti muziejaus ar kitų institucijų renginiai.
Šiuo metu muziejuje veikia paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI a.“, kurioje mėginama naujausių laikų Lietuvos kultūros istoriją papasakoti per kūrybos laisvės ribojimų prizmę. Gegužės 17 dieną, per Muziejų naktį, 16.00–17:00 val. šioje parodoje vyks ekskursija. Registracija bus paskelbta muziejaus interneto tinklapyje ir socialiniuose tinkluose.
Abu „Taip toliau“ kino klubo seansus lydės filmų pristatymai, o po seansų žiūrovai bus kviečiami likti diskusijai ir kino žiūrėjimo patirtį pratęsti dalijantis su kitais įžvalgomis, kontekstais bei idėjomis.
