1913 metais į Miuncheną atvykęs jaunas Hitleris apsigyveno netoli V. Kandinskio. Bet jų keliai nesutapo. Kandinskis gilinosi į dvasines abstraktaus meno galimybes, o Hitleris sukūrė totalų Trečiojo Reicho kūrinį. Planuotas tūkstantmečiui Reichas gyvavo tik dešimtmetį. Bet meninės Reicho ambicijos stebina iki šiol. Berlynas buvo projektuojamas kaip pasaulio sostinė, Lincą Hitleris matė kaip pasaulinį muziejų centrą. Buvo išgryninta nacistinio meno idėja, iš antikos, viduramžių, neoklasikinio meno elementų buvo formuojama nauja nacistinės architektūros, skulptūros, tapybos mokykla. 1944 metais vis dar vyko metinės nacistinio meno parodos, buvo projektuojami milžiniški statiniai, grobiami meno šedevrai.
Kokius pagrindinius nacistinio meno bruožus mes žinome, kuo jie įdomūs meno istorijai, o kuo atgrasūs, kaip fundamentalaus blogio propaganda?

***

Ukrainos ir Rusijos karo akivaizdoje svarbu per istorinį atstumą patyrinėti diktatūrų ir meno santykius, pažvelgti į menininko ir kūrinio vietą brutalios karo tikrovės akivaizdoje.

APIE LEKTORIŲ

Virginijus Kinčinaitis (g.1965) menotyrininkas, kuratorius, fotografas. 1999 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Nuolat dalyvauja visuomeninėje, ekspertinėje ir taikomojoje menotyrinėje veikloje. Inicijavo ir įgyvendino dešimtis tarptautinių, respublikinių ir Šiaulių miesto kūrybinių-meninių projektų, dalyvavo daugiau nei trisdešimtyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų ir meninių akcijų. Paskelbė kelis šimtus teorinių, kultūrologinių ir kritinių straipsnių. Išleido tris monografijas: „Interpretacijos: postmodernizmas, vizualinė kultūra, dailė“; „Vizualinės kultūros kon/tekstai“; „Fotoregos pratimai“. Sudarė keletą leidinių. 2016 m. suteikta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija.