Pranešimas spaudai
Prieš 701 metus tolimiausi Europos kampeliai sužinojo apie dosnų bei išmintingą Lietuvos valdovą Gediminą ir jo svetingą miestą Vilnių, kai viename iš laiškų valdovas pirmą kartą miestą pavadino vardu. Pasak istorikų, retas miestas Europoje gali pasigirti tokiu garbingu pirmuoju paminėjimu. Rašytinė žinia tarsi kregždė iš nebylios būties nuskraidino Vilniaus vardą į pasaulį, todėl sausio 25-oji – Vilniaus pirmojo paminėjimo diena – didelė šventė. Bėgant šimtmečiams Vilnius augo, keitėsi, ne kartą niokotas, atstatytas šiandien vėl yra klestintis miestas.
Vilniaus gimtadienio dieną Valdovų rūmų muziejus siūlo pažinti Lietuvos sostinės istoriją. Sausio 25 d. 18.00 val. archeologas Egidijus Ožalas, pasakodamas vienos krosnies istoriją, atskleis visą XV a. Lietuvos valdovo rezidencijos paveikslą: kaip atrodė Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencijos interjeras, kas buvo pagrindinė jo puošmena. Per 1987–2010 m. vykusius archeologinius tyrimus po kruopelytę rinkta medžiaga tapo pagrindu brandžiosios Gotikos laikotarpio interjerui atkurti. Po paskaitos visi galės nemokamai apžiūrėti parodą „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“.
Kūrybiniai užsiėmimai šeimoms vyks savaitgalį – šeštadienį. Sausio 27 d. nuo 11.00 iki 16.00 val. muziejaus edukatoriai ir gidai rengia specialią, Vilniui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui skirtą programą. Edukaciniai užsiėmimai „Gedimino sapnas“, kūrybinės dirbtuvės šeimoms „Gediminaičių stulpai“, ekskursija „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šeima: vaikai ir vaikaičiai“ – tai nuodugniai apgalvota ir smagi programa, kad šeimos galėtų prasmingai ir linksmai kartu su vaikais praleisti savaitgalį.
Galima susipažinti ir su virtualiai atkurtu Gedimino bokštu. Virtualus pasakojimas pristato tikrąjį Gedimino bokštą, atrastą Valdovų rūmuose, kurį archeologai aptiko kasinėdami Vilniaus pilių teritoriją. Įspūdingas pasakojimas sukurtas iš rastų artefaktų, istorijos šaltinių liudijimų ir rodo bokšto perstatymų, paskirties pokyčius per įvairius šimtmečius.
Daugiau informacijos – Valdovų rūmų muziejaus svetainėje www.valdovurumai.lt
