BNS
Valdovų rūmų muziejuje Vilniuje trečiadienį atidaroma tarptautinė paroda, skirta vienai seniausių, įtakingiausių ir turtingiausių didikų giminių Lietuvoje – Pacams.
Eksponatus parodai „Pacai. Istorijos sodo lelijos“ skolino rekordinis skaičius savininkų – daugiau nei 50 institucijų ir privačių kolekcininkų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, o vaizdo medžiagą pateikė dar daugiau nei dešimt institucijų iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Turkijos, pranešė muziejus.
Parodoje eksponuojami Pacų herbais puošti prabangūs liturginiai drabužiai, garsių auksakalių sukurti indai, religiniai paveikslai. Greta rodomi svarbiausių Pacų bažnytinių fundacijų vaizdai, su ispaniškuoju Eskorialiu lygintino Pažaislio ansamblio maketas.
Joje bus galima susipažinti ir su naujai sukurtu Pacų genealoginiu medžiu, bus rodomos pačių Pacų XVII–XVIII amžiaus kurtos rankraštinės genealogijos schemos, herbynai, Pacų giminaite laikytos Florencijos karmelitės šv. Marijos Magdalenos de Paci portretas.
Pirmą kartą per bene du šimtus metų į vieną vietą surinkti ir rodomi penki herbiniai gobelenai, kurių užsakovas buvo Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. O Rusijos išgrobstytų, suniokotų ir pavogtų Pacų rūmų kolekcijų likimą primins tušti paveikslų rėmai bei nedideli Smolenske slepiamų Pacų portretų atvaizdai.
Parodoje bus eksponuojami ir paskutiniojo Pacų giminės vyriškos lyties atstovo – generolo grafo Liudviko Mykolo Paco – sukauptos dailės kolekcijos fragmentai: antikiniai reliktai, žymių dailininkų paveikslai, skulptūros. Jis paveldėjo giminės turtus, garsėjo kaip mecenatas bei kolekcininkas, įrengė prabangias rezidencijas Dauspudoje ir Varšuvoje, tačiau dėl dalyvavimo 1831 metų sukilime prieš Rusiją buvo priverstas emigruoti, o grafo turtai – konfiskuoti.
Anot muziejaus, iš viso parodoje rodoma bemaž 300 eksponatų: tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, auksakalystės ir kitų taikomosios dailės kūrinių, piešinių ir projektų, senųjų fotografijų, autentiškų dokumentų ir senųjų spaudinių, ginklų ir šarvų, kitų istorinių relikvijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos muziejų, bibliotekų, archyvų, bažnyčių, vienuolynų, privačių rinkinių.
„Išsilavinę, pasižymėję puikiu meniniu skoniu bei Lietuvai palikę vertingiausią Baroko epochos paveldą Pacai vienu metu buvo tapę netgi faktiškais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovais, tęsusiais Lietuvos valstybingumo sergėjimo ir stiprinimo tradiciją. Dėl išskirtinio vaidmens Lietuvos istorijoje ši giminė gretintina su kunigaikščiais Radvilomis ar Sapiegomis“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.
Anot jo, Pacų giminės atstovai dažnai išsiskyrė kaip įžvalgūs politikai ir diplomatai, talentingi karvedžiai, pamaldūs Bažnyčios rėmėjai, dosnūs meno mecenatai, sumanūs žemvaldžiai.
Politiniame elite Pacų protėviai pasirodė jau XV amžiaus pirmoje pusėje, o savo giminės įtakos ir šlovės Lietuvoje viršūnę pasiekė XVII amžiuje. Net 18 kartų Pacai buvo tapę Lietuvos ir Lenkijos senatoriais, 11 kartų užėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ministrų postus, 21 kartą buvo skiriami aukštais Lietuvos valstybės dignitoriais ir net penki giminės atstovai buvo vyskupais, vienuolika giminės moterų bei vyrų pasuko pašvęstojo gyvenimo keliu.
Pasak parodos pagrindinės kuratorės, lenkų dailės istorikės Annos Sylwios Czyż, „Pacai buvo viena labiausiai išsilavinusių giminių, samdžiusių tokius menininkus kaip italų dailininkas Michelangelo Palloni (Mikelandželas Palonis), ir tai juos išskyrė tarp kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių.
XVII amžiaus antros pusės Pacų „auksinė karta“ finansavo tokius pastatus kaip Pažaislio kamaldulių vienuolynas su bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, siuntė dovanas Vilniaus katedrai, Šv. Kazimiero bažnyčiai.
Paroda veiks iki paskutinio kitų metų sausio sekmadienio – tris mėnesius.