BNS

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad realus šalies bendrasis vidaus produktas 2025 metais augs 3 proc. – 0,6 proc. punkto daugiau nei šiemet (2,4 proc.). Finansų ministerija gruodį prognozavo 2,8 proc. BVP augimą kitais metais.

Kitąmet prognozuojamas eksporto augimas, tačiau iššūkių šalies ekonomikai gali kelti sudėtinga tarptautinė aplinka, pirmadienį pranešė VK, patvirtinusi Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų.

„Prie tokios raidos (3 proc. BVP augimo – BNS) labiausiai prisidės veržlesnis eksporto augimas, kurį lems atsigaunanti užsienio paklausa, ir investicijos, palaikomos Europos Sąjungos paramos srautų“, – pranešime teigė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

„Namų ūkių vartojimą ir toliau skatins stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Vis dėlto Lietuvos ekonomikos raidą daugiausia paveikti galinčios rizikos išlieka susijusios su geopolitine situacija ir tarptautine prekyba“, – pridūrė ji.

Pasak Valstybės kontrolės, 2026–2027 metais tęsiantis eksporto rinkų atsigavimui, šalies ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis nei 2025 metais.

Darbo rinkoje 2026–2027 metais prognozuojama stabili situacija: nedarbo lygis tolygiai mažės, o vidutinis darbo užmokestis toliau augs, nors ir lėtesniu tempu nei 2025 metais.

Numatoma, kad 2024 metais 1 proc. nesiekianti infliacija vidutiniu laikotarpiu viršys 2 proc., ją labiausiai skatins augančios paslaugų kainos.

Pasak VK, geopolitiniams konfliktams veikiant žaliavų kainas jų kilimas Lietuvoje gali padidinti infliaciją, taip pat didinti gamybos kaštus, ypač energijai imliose pramonės šakose.

„Lėtesnis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimas galėtų turėti neigiamą poveikį šalies eksportui ir ekonominei raidai. Vis dėlto, geresnė padėtis šalies darbo rinkoje, spartesnė investicijų plėtra, didesnis namų ūkių vartojimas, kurį veiktų gyventojų taupymo pokyčiai, galėtų skatinti palankesnę ekonominę raidą“, – nurodo valstybės kontrolieriai.