AFP-BNS

Vidurio Europą varginant dar vienai karščio bangai, Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras (Pėteris Madjaras) penktadienį pranešė, kad kitą savaitę dėl nusekusio Dunojaus vandens lygio bus sustabdytas vienintelės šalies atominės elektrinės darbas.

Pakšo mieste, į pietus nuo Budapešto, esanti jėgainė pagamina apie 40 proc. Vengrijai reikalingos elektros.

Elektrinės, kurios keturi sovietmečiu statyti reaktoriai yra aušinami iš Dunojaus pumpuojamu vandeniu, operatorius anksčiau įspėjo, kad jos sustabdymas yra neišvengiamas.

„Remiantis dabartiniais skaičiavimais (…), tai gali įvykti antradienį arba trečiadienį“, – spaudos konferencijoje jėgainėje, kuri pastarosiomis dienomis jau sumažino gamybą, sakė P. Magyaras.

Dėl užsitęsusio lietaus trūkumo ir nuo gegužės besitęsiančių viena po kitos karščio bangų Dunojus kai kuriose vietose nuseko iki rekordiškai žemo lygio.

Rumunija dėl tos pačios priežasties jau sustabdė vieną iš savo branduolinių reaktorių ir paskelbė, kad uždarys ir antrąjį.

Šie sustabdymai yra tik vienas iš rekordinių karštų orų padarinių, kelioms šalims imantis priemonių gaisrų rizikai mažinti ir spaudimui vandens bei energijos tinklams sušvelninti.

„Nepakeliama“

Vengrijos vyriausybė paragino įmones vartoti mažiau elektros, uždraudė kurti laužus lauke ir nurodė išjungti valstybinių pastatų dekoratyvinį apšvietimą, kad būtų taupoma energija.

36 metų dizainerė Kata Serfozo iš Budapešto sakė, kad „daug laiko praleidžia lauke, pavėsyje“, nes taip jaučiasi geriau nei būdama namuose su „užtrauktomis užuolaidomis ir nuleistomis žaliuzėmis“.

Sentendrės mieste, esančiame į šiaurę nuo Budapešto, kur tūkstančiams gyventojų gresia vandens tiekimo nutraukimas, 75 metų pensininkas Janosas Keresztesas (Janošas Kerestesas) teigė, kad karštis ir vandens trūkumas „tikrai labai vargina“.

Regioninė vandentiekio įmonė atsiuntė vandens cisternas avariniam tiekimui užtikrinti, tačiau „nors iš vandens cisternos galiu gauti pakankamai vandens atsigerti, jo neužtenka nusiprausti“, sakė jis.

Ankstesnė 12 dienų karščio banga, kurią Vengrija išgyveno birželio pabaigoje, lėmė maždaug 304 papildomas mirtis, naujienų agentūrai AFP sakė klimato duomenų mokslininkas Peteris Szabo (Pėteris Sabas), nustatęs šį skaičių pagal anksčiau penktadienį paskelbtus preliminarius mirtingumo rodiklius.

Šiaurinėje šalies kaimynėje Slovakijoje sostinės Bratislavos vietos valdžia įrengė daugiau nei 30 atsivėsinimo stotelių, kuriose siūlomos kondicionuojamos patalpos ir geriamasis vanduo.

Besilaukianti 33 metų Darina Justusova sakė, kad dėl karščio ji jaučiasi „daug labiau pavargusi“ ir yra priversta daryti „daugiau pertraukų“ per dieną.

„Turiu dukrą – mes neiname į lauką, kol šiek tiek neatvėsta, nes dabartinė temperatūra yra nepakeliama“, – sakė ji.

Austrijos rekordas

Slovėnijos sinoptikai tuo tarpu pranešė, kad šalies vakarinėje dalyje gaisrų pavojus yra „ypatingai didelis“.

Pareigūnai uždraudė veiklą, kuri šioje vietovėje galėtų sukelti gaisrus.

„Ši karščio banga bus neeilinė dėl savo trukmės, o ne tik dėl aukštos temperatūros“, – spaudos konferencijoje, kurią surengė meteorologijos agentūra ARSO, sakė klimatologas Gregoras Vrtačnikas.

Jūros temperatūra prie Slovėnijos Adrijos jūros pakrantės gali viršyti visų laikų rekordą – 30,4 laipsnio Celsijaus, užfiksuotą 2010 metais, teigia ekspertai.

Austrijoje penktadienį užfiksuota aukščiausia liepos mėnesio temperatūra šalies istorijoje – Vyzelsburgo mieste, į vakarus nuo Vienos, termometro stulpelis pakilo iki 40,3 laipsnio Celsijaus.

Šalyje jau dabar tvyro „ekstremali“ sausra, pranešė nacionalinė orų tarnyba „Geosphere Austria“.

„Nuo metų pradžios kritulių kiekis buvo maždaug 30 proc. mažesnis už įprastą lygį“, – trečiadienį išplatintame pranešime nurodė agentūra.