BNS

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams patikrinti informaciją dėl Švietimo ministerijos sprendimo pakeisti brandos egzaminų rezultatus ir nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, toks sprendimas priimtas po pirmadienį įvykusio N. Grunskienės ir valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės susitikimo, per kurį aptarta situacija, susidariusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus abiturientams prie visų šių metų brandos egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėti papildomų taškų.

Diskusijos metu konstatuota, kad priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarką ir vertinimo procedūras, galimų pažeidimų.

Taip pat pabrėžta, kad sprendimas daro poveikį labai didelei visuomenės daliai, todėl kilusi rezonansinė reakcija į šį sprendimą ir vieši klausimai dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, reikalauja situaciją įvertinti objektyviai, išsamiai ir nešališkai.

Kartu pažymėta, kad toks vertinimas nepaveiks jau prasidėjusio stojimo į aukštąsias mokyklas proceso, bet yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandesnę brandos egzaminų eigą ateityje.

BNS rašė, kad liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, kad maždaug 4 tūkst. abiturientų būtų išlaikę valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Šis sprendimas sulaukė kritikos, kad iškraipo egzaminų rezultatus, diskriminuoja gerai besimokančiuosius.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.