BNS

Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti pavardes dviejų kunigų, kurių bylos perduotos teismui, dvasininkus kaltinant seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.

„Šiandien nenoriu nė vienos pavardės pasakyti, mums pirmiausia rūpi žmonės, kurie yra nukentėję. Todėl mes prašome ir raginame neieškoti, nesieti, neįvardyti kokių nors konkrečių pavardžių tam, kad nenukentėtų aukos“, – žurnalistams antradienį sakė Vilniaus arkivyskupijos nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka.

„Pirmiausia mums yra svarbiausia aukos, kad žmonės, kurie nukentėjo nuo konkrečių asmenų, būtų apsaugoti, kad jų pavardės nebūtų išaiškintos, kad jie rastų pagalbą ir toliau galėtų gyventi tokį gyvenimą, kokį gali gyventi su visų mūsų pagalba“, – pridūrė jis.

Kunigas taip pat akcentavo, kad Bažnyčia ir Vilniaus arkivyskupija dėl išaiškintų išnaudojimo atvejų „išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką“.

„Man, kaip kunigui, yra gėda, kad erdvėje, kurioje nepilnamečiai asmenys turi būti saugūs, ir Bažnyčioje, kuri siekia užtikrinti, kad joje būtų saugios vietos kiekvienam asmeniui, tokie atvejai įvyko“, – pažymėjo M. Sotničenka.

Kaip rašė BNS, vienas kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių, galimai vykdytais 2002–2025 metais, jo byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.

Naujienų portalo „Delfi“ ir „Liteko“ teismų tvarkaraščių sistemos duomenimis, kaltinamieji yra atitinkamai Tadas Švedavičius ir Ryšardas Peciūnas.

Pasak M. Sotničenkos, arkivyskupija apie galimai nusikaltusius kunigus sužinojo iš prokuratūros, šiai pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuomet dvasininkai buvo nušalinti, jų atžvilgiu pradėti kanoniniai tyrimai.

Abu dvasininkai šiuo metu yra nušalinti nuo sielovados darbo, arkivyskupijoje jie neina jokių pareigų.

„Arkivyskupija iš karto informavo Vatikaną, iš karto informavo Šventąjį Sostą, tačiau kunigas išlieka kunigu tol, kol nėra nuspręsta kitaip ir kol Šventasis Sostas nėra patvirtinęs sprendimo“, – nurodė M. Sotničenka.

„Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Vilniaus arkivyskupija bendradarbiavo ir toliau bendradarbiaus su prokuratūra. (…) Neabejojame, kad kanoninis ir baudžiamasis tyrimai atsakys į visus klausimus, ir tie, kurie bus pripažinti kaltais, bus ir nubausti“, – pabrėžė jis.

Vienas iš kunigų prisipažino

„Tikrai galiu atsakyti, kad vienas iš kunigų pripažino savo kaltę, gailėjosi ir bendradarbiavo su tyrėjais“, – sakė M. Sotničenka, atsisakęs įvardyti, kuris kaltinamasis prisipažino.

Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius taip pat tvirtino, kad Bažnyčia daugiau nei 20 metų nežinojo apie galimą vaikų išnaudojimą, dabar inkriminuojamą vienam iš kunigų.

„Deja, šitą žinią galiu patvirtinti, kad jokių signalų, jokių įtarimų, jokių pranešimų apie vieną ar kitą kunigą Bažnyčia ir Vilniaus arkivyskupija nėra gavusi“, – nurodė M. Sotničenka.

Paklaustas, ar Bažnyčia bendrauja su prokuratūros nukentėjusiaisiais įvardytais asmenimis, jis nurodė, kad vienas susisiekė su arkivyskupija. Kunigas nedetalizavo, ar nukentėjusiajam buvo pasiūlyta kompensacija.

„Vienas nukentėjusysis kreipėsi į arkivyskupą. Arkivyskupas buvo su asmeniu susitikęs, išklausė ir pasiūlė jam reikalingą pagalbą. (…) Tai yra pagalba, kuri išliko tarp arkivyskupo ir nukentėjusio asmens“, – sakė M. Sotničenka.

Jo duomenimis, vienas iš kaltinamų kunigų dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos rengiamuose saugios aplinkos mokymuose.

„Atrodo, kad tie mokymai nesuveikė. Žinote, mes negalime garantuoti (…), kad vienas ar kitas asmuo, kuris užima vienokias ar kitokias pareigas Bažnyčioje, nenusikals, tačiau arkivyskupijos siekis yra padaryti viską, kad Bažnyčia būtų saugi vieta kiekvienam žmogui, ypač pačiam silpniausiam“, – kalbėjo M. Sotničenka.

Jis ragino su išnaudojimu Bažnyčioje susidūrusius asmenis pirmiausia apie tai pranešti teisėsaugai, tuomet – kreiptis į Vilniaus arkivyskupiją ar kitų vyskupijų delegatus, atsakingus už kanoninius tyrimus ir pagalbą nukentėjusiesiems.

BNS skelbė, kad už sunkiausią iš T. Švedavičiui inkriminuojamų nusikaltimų Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų.

Griežčiausia pagal kanonų teisę už labai sunkų nusikaltimą dvasininkui gresianti sankcija – pašalinimas iš kunigų luomo. Taip pat galimos piniginės baudos, draudimas eiti tam tikras pareigas, kunigystės apribojimai.