BNS
Vilniaus miesto savivaldybė nebepriims gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu, informacija šia ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis bus teikiama tik žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.
Kaip antradienį pranešė savivaldybė, šie pokyčiai įgyvendinami vykdant Užsienio kilmės gyventojų integracijos planą ir siekiant stiprinti valstybinės kalbos vartojimą.
Anot savivaldybės, rusų kalbos taip pat atsisakyta interneto svetainėje bei administracijos klientų eilių valdymo sistemoje.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad savivaldybė nuosekliai įgyvendina pavasarį priimtą sprendimą stiprinti valstybinės kalbos vartojimą.
„Pavasarį Vilnius apsisprendė dėl valstybinės kalbos vartojimo stiprinimo ir nuosekliai įgyvendina užsibrėžtus tikslus. Girdėdami vilniečių lūkestį ir aiškiai suprasdami integracijos prasmę, vos per kelis mėnesius padarėme nemažą pažangą. Didindami kalbos mokymosi pasiūlą jau pasiekėme daugiau nei tūkstantį užsieniečių, o ikimokyklinio ugdymo grupes rusų kalba sumažinome net 40 procentų“, – sakė meras.
„Į valstybinės kalbos stiprinimą miesto teikiamose paslaugose žiūriu ne kaip į vienkartinę iniciatyvą, o kaip ilgalaikius pokyčius lemiančius sprendimus. Tai nuoseklus darbas, apimantis švietimo, gyventojų aptarnavimo ir integracijos sritis. Nuosekliai dirbame, kad Vilniuje valstybinės kalbos būtų daugiau ten, kur jos vilniečiai pagrįstai tikisi“, – pridūrė jis.
Savivaldybė taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.
Taip pat rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose, iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.
Be to, savivaldybės teigimu, per pastaruosius trejus metus sostinėje ikimokyklinio ugdymo grupių rusų kalba skaičius sumažėjo nuo 181 iki 112, o ne Europos Sąjungos šalių piliečių vaikams pradinis ugdymas organizuojamas tik lietuvių kalba.
Migracijos departamento birželio mėnesio duomenimis, leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 186 tūkst. žmonių, leidimą gyventi nuolat – 21 tūkstantis.
