BNS

447-ąjį gimtadienį trečiadienį mininčiame Vilniaus universitete (VU) bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo parengtas „Katekizmas“, bus suteikti garbės daktaro vardai.

Kaip teigia seniausias šalies universitetas, tradicija kasmet per VU gimtadienį vieną dieną rodyti knygos originalą tampa „puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi“.

M. Mažvydo knyga bus eksponuojama VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

„Katekizmas“ – tai 1547 metais Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga. Pasaulyje yra žinomi tik du šios knygos egzemplioriai, vienas saugomas Vilniuje, kitas – Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekoje Torunėje, Lenkijoje.

Lietuvoje turimas egzempliorius įsigytas šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mainais iš Odesos nacionalinės mokslinės bibliotekos Ukrainoje.

Ją atgauti padėjo tuometinis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas, inicijavęs ir į Lietuvą sugrąžinęs 18 tūkst. knygų ir muziejinių vertybių, prarastų XIX a. po VU uždarymo.

„Lietuvių raštijos pradininko ir reformacijos veikėjo M. Mažvydo parengtame „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos išleidimas lietuvių kalba padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui“, – teigia universitetas.

Atvykusieji pamatyti „Katekizmą“ taip pat turės galimybę išvysti šiuo metu P. Smuglevičiaus salėje veikiančią parodą „Societas Medica Vilnensis: Scientia, Humanitas, Historia / Vilniaus medicinos draugija: mokslas, žmogiškumas, istorija“.

Paroda skirta Vilniaus medicinos draugijos 220 metų sukakčiai paminėti. Joje eksponuojami VU bibliotekoje saugomi draugijos istoriniai dokumentai, nuotraukos, planai nuo 1805 metų iki XX amžiaus pirmosios pusės.

Tuo metu Šv. Jonų bažnyčioje vyks iškilmingas VU senato posėdis, kuriame garbės daktaro vardas bus suteiktas dailininkui Petrui Repšiui ir italų filosofui Maurizio Ferrariui (Mauricijui Ferariui).

Jie įvertinti už glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu filosofijos mokslo ir meno srityje.

Kaip skelbia VU, P. Repšys – vienas istoriškiausių dabartinių Lietuvos dailininkų, „derinantis kelias meninės raiškos formas, kurios leidžia jam pasiekti įvairią auditoriją“.

Tai – medaliai, skirti istorinėms ir istorija virstančioms asmenybėms, ryškią istorinę dimensiją turintys religinės dailės kūriniai – Varnių katedros altoriaus antepedijus, skirtas Žemaičių krikštui, reljefas „Lietuvos krikšto tūkstantmečiui“ su Lietuvos krikštytojais ir šventaisiais, paminklas dailininko bičiuliui, poetui Sigitui Gedai Užupyje.

P. Repšys yra ir VU vėliavos, herbo, antspaudo ir kitų heraldinių ženklų kūrėjas. Pagal profesoriaus projektą sukurta VU Didžiajame kieme esanti Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, VU įkūrėjui Steponui Batorui skirta atminimo plokštė. Profesorius taip pat yra sukūręs bareljefą „Išnykusioms baltų gentims“.

Tuo metu M. Ferraris, anot universiteto, yra vienas žymiausių šiandienos italų filosofų, Turino universiteto profesorius, šio universiteto tyrimų centrų „LabOnt“ (Ontologijos centras) ir „Scienza Nuova“ prezidentas, žurnalo „Rivista di Estetica“ vyriausiasis redaktorius. Profesorius yra parašęs daugiau nei 70 knygų, jos yra išverstos į įvairias kalbas.

„M. Ferrario figūra simbolizuoja ilgametį, intensyvų ir įvairialypį Turino universiteto ir VU bendradarbiavimą filosofijos srityje“, – teigia VU.

Nuo 2008 metų VU Filosofijos fakulteto Filosofijos institutas ir Turino universiteto Filosofijos katedra yra užmezgę intensyvų teorinį ir mokslinį dialogą, profesoriaus idėjos pristatomos VU Filosofijos fakultete dėstomame ontologijos kurse.

VU įkurtas 1579 metų balandžio 1 dieną, karaliui Steponui Batorui išdavus Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežiui Grigaliui XIII išleidus bulę, patvirtinančią 1570 metais Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Ilgą laiką tai buvo vienintelė aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje.