PagrindinisKultūraVilniuje minima Romų genocido aukų atminimo diena

Vilniuje minima Romų genocido aukų atminimo diena

Paskelbta

Parengta pagal BNS ir Kauno IX forto muziejaus informacija

Vilniuje šeštadienį bus paminėta Romų genocido aukų atminimo diena.

Anot Romų bendruomenės pranešimo, MO muziejuje bus parodyta Mariaus Jampolskio režisuota muzikinė pjesė „Bėk, Raymondai“.

Tai – pagal tikrą prancūzų romo šeimos istoriją pastatytas spektaklis. Jis pasakoja apie cirko akrobato šeimą, du kartus išvežtą į internavimo stovyklą, iš kurios Raymondas Gureme pabėgo du kartus.

„Kviečiame iš arčiau susipažinti tik su viena istorija, kuri nutiko Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau tokių istorijų buvo tūkstančiai. Mažai kas žino, kad jos palietė ir Lietuvos romus“, – sakė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Anot jo, Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudytas kas trečias romas.

„Kiekviena tų istorijų yra labai svarbi mūsų bendruomenei. Norime jas nušviesti, kad išsaugotume šią skaudžią, tačiau svarbią istorijos dalį, kurios negalime pamiršti“, – tvirtino I. Kvik.

Lietuvoje nacių nužudytų romų atminimas šeštadienį bus pagerbtas ir Panerių memoriale šalia Vilniaus. Čia neseniai pastatytas laikinas romų genocido atminimui skirtas simbolinis paminklas.

Šiemet ten bus giedamas romų himnas, žuvę romai bus pagerbti tylos minute.

Romų genocido diena Lietuvoje minima nuo 2019 metų.

Tais metais Lietuvos Seimas rugpjūčio 2-ąją paskelbė Romų genocido aukų atminimo diena, taip įprasminant Lietuvos romų tautybės žmonių patirtą neteisybę ir netektį Antrojo pasaulinio karo metu.

1933 m. nacistinėje Vokietijoje įsigaliojo įstatymai, riboję romų judėjimo laisvę – jie buvo laikomi „asocialiais asmenimis“. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje romus pradėta aktyviai persekioti, kalinti koncentracijos stovyklose.
1943 m. Aušvice romai buvo atskirti nuo kitų kalinių – nors kitaip nei žydai ar kitų tautybių kaliniai jų šeimos nebuvo išskirtos, vis tiek gyveno nežmoniškomis sąlygomis, kentė badą, šaltį ir ligas.
1944 m. rugpjūčio 2 d. naktį visi likę romai Aušvico „čigonų tabore“ – beveik 3 000 žmonių – buvo nužudyti dujų kamerose.
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų, daugiausia Paneriuose, Pravieniškėse ir Kauno IX forte.
Po karo sekusi sovietinė reokupacija formaliai deklaravo visų „tarybinių piliečių lygybę“, tačiau realybėje romų kultūra, kalba ir gyvenimo būdas buvo stigmatizuojami. Vykdyta priverstinė sėslinimo politika – griežtai draustas klajokliškas gyvenimo būdas, romai spausti atsisakyti savo tapatybės.
Romų padėtis Lietuvoje išlieka sudėtinga ir šiandien – jie vis dar viena nepalankiausiai vertinamų etninių grupių visuomenėje. Tačiau dažnai ksenofobiją maitina nežinojimas, todėl tik išdrįsę pažinti mes galime įveikti nepagrįstas baimes.

2021-ųjų duomenimis Lietuvoje gyveno 2251 romas, beveik ketvirtadalis jų – Vilniuje.

Naujausi straipsniai

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...

Prancūzijoje tūkstančiai demonstrantų susirinko į moksleivių protestus

AFP-BNS Prancūzijoje antradienį, akylai stebint gausioms policijos pajėgoms, į gatves plūdo tūkstančiai demonstrantų – prie...

Daugiau

Nobelio fizikos premija skirta už astrofizikinės kilmės didelės energijos neutrinų atradimą

AFP-AP-BNS Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Francis Halzenui (Fransiui Halzenui) už indėlį į neutrinų...

Lietuvoje pirmą kartą patikimai užregistruoti gamtiniai žemės drebėjimai

BNS Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenys pirmą kartą patikimai patvirtino, kad Lietuvos teritorijoje vyksta gamtiniai...

Sostinėje greta Tauro kalno rekonstruojamoje vietoje aptikta 40 XIX amžiaus palaidojimų

BNS Vilniuje remontuojant lietaus nuotekų trasą rasta apie 40 kapų, manoma, kad jie siekia XIX...