AFP-BNS

Pirmadienį naftos kainos smarkiai nukrito po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad vėliau šiandien prasidės naujos derybos su Iranu. Tuo metu Japonijos jena toliau stiprėja po to, kai JAV ir Japonijos pareigūnai patvirtino, kad buvo atlikta bendra intervencija, skirta valiutos kursui paremti.

Teigiami pokyčiai penkis mėnesius trunkančiame Artimųjų Rytų kare beveik nepadėjo Azijos akcijų rinkai, o lustų gamybos įmonių „SK hynix“ ir „Samsung“ po penktadienį fiksuoto rekordinio brangimo bangos tempia Seulo biržos indeksą KOSPI žemyn.

JAV prezidentas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Iranu apims Hormuzo sąsiaurį – pasaulinį energijos išteklų tiekimo maršrutą, tapusį pagrindine kliūtimi susitarimui šiame konflikte, – ir galiausiai Irano „denuklearizaciją“.

Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai D. Trumpas pagrasino „labai smarkiai“ smogti Islamo Respublikai ir, kaip pranešama, svarstė galimybę surengti naujus išpuolius, įskaitant atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Šeštadienį jis atsisakė šio grasinimo ir teigė, kad susitarimo „kontūrai“ jau nubrėžti.

„Dabar mes su jais kalbamės derybų forma. Jos prasidės rytoj popietę“, – sekmadienį žurnalistams sakė D. Trumpas lėktuve „Air Force One“, tačiau nepateikė detalių apie derybų vietą ar dalyvius.

JAV prezidentas teigė, kad planuotas smūgis būtų buvęs „didžiausias puolimas nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Taip pat sekmadienį Iranas pranešė, kad artėja prie susitarimo su Omanu dėl naujo laivybos maršruto per sąsiaurį.

Ginčas dėl vandens kelio kontrolės sukėlė naują įtampos padidėjimą regione, nes Teheranas atsisakė leisti laivams plaukti bet kokiu kitu maršrutu, išskyrus tą, kuris eina palei Irano pakrantę.

Prie naftos kainų kritimo taip pat prisidėjo Saudo Arabijos, Rusijos ir penkių kitų pagrindinių OPEC+ narių susitarimas nuo rugsėjo padidinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną.

„Brent“ naftos kaina smuko 4,7 proc. iki 83,77 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta atpigo 5,2 proc. iki 80,26 JAV dolerio už barelį.

Investuotojai taip pat atidžiai stebi situaciją valiutų rinkoje po to, kai D. Trumpas patvirtino, kad Jungtinės Valstijos kartu su Japonija įsikišo siekdamos paremti jeną ir pavadino tai „draugystės ženklu“. Pareigūnai pareiškė esą pasirengę imtis veiksmų dar kartą.

„Financial Times“ penktadienį pranešė, kad JAV iždas pirmą kartą per beveik tris dešimtmečius susivienijo su Japonija, kad paremtų jenos kursą. D. Trumpas teigė, kad JAV iš šio žingsnio gaus „finansinės naudos“ ir kad „tai taip pat naudinga pasaulio ekonomikai“.

Praėjusio savaitgalio pabaigoje Japonijos valiutos kursas smarkiai pakilo po to, kai ilgą laiką svyravo ties žemiausia riba nuo 1986 metų, nes ją neigiamai veikė padidėjusios JAV palūkanų normos, kylančios naftos kainos ir nuolatinis kapitalo nutekėjimas.

Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama (Sacuki Katajama) taip pat patvirtino bendros intervencijos faktą ir teigė, kad ji „padėjo užkirsti kelią pernelyg dideliam svyravimui ir chaotiškiems Japonijos jenos kursų pokyčiams pastaraisiais mėnesiais“.

„Nedvejodami vykdysime tolesnes bendras intervencijas“, – pridūrė ji.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „nedvejodami dalyvausime tolesnėse bendrose intervencijose“, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas ekonominį saugumą ir JAV bei Japonijos aljansą.

„Naujausių įvykių reikšmė gali būti ne pati intervencija, o žinia, kurią ji siunčia: rinkos vis labiau įsitikina, kad pernelyg didelis jenos silpnumas nebelaikomas vien tik Japonijos problema“, – sakė „Mizuho Bank“ atstovas Masayuki Nakajima (Masajuki Nakadžima).

Akcijų rinkos reagavo nevienodai po praėjusios savaitės ekstremalių su dirbtiniu intelektu susijusių įmonių akcijų svyravimų, kurių metu KOSPI indeksas drastiškai svyravo ir penktadienį fiksavo rekordinį 17,9 proc. kilimą. „SK hynix“ akcijos pakilo 30 proc., o „Samsung“ – beveik 27 proc. Šios savaitės pradžioje indeksas smuko, o abiejų mikroschemų gamintojų akcijos prarado apie 7 proc. vertės.

Nuostolių patyrė ir Tokijas, kurio biržos indeksas taip pat buvo technologijų sektoriaus įmonių akcijų svyravimų priešakyje. Indeksai judėjo žemyn ir Šanchajuje, Sidnėjuje ir Singapūre.

Honkonge pagrindinis indeksas augo, kaip ir Taipėjuje, Maniloje, Velingtone ir Džakartoje.