BBC/Tie2

Nuolatinė infliacija padėjo įstumti Vokietiją į recesiją per pirmuosius tris metų mėnesius, rodo augimo duomenys. Didžiausią Europos ekonomiką taip pat stipriai paveikė Rusijos dujų tiekimas po invazijos į Ukrainą, teigia analitikai. Statistikos biuras pranešė, kad nuo sausio iki kovo ekonomika susitraukė 0,3 proc., po 0,5% susitraukimo per pastaruosius tris praėjusių metų mėnesius. Laikoma, kad šalis patiria nuosmukį, kai jos ekonomika traukiasi du tris mėnesius iš eilės arba ketvirčius. „Dėl didžiulės infliacijos, Vokietijos vartotojas parpuolė ant kelių, kartu su savimi nusivilkdamas visą ekonomiką“, – sakė „DekaBank“ analitikas Andreas Scheuerle. Vokietijos infliacijos lygis balandį buvo 7,2 %, viršijantis euro zonos vidurkį, bet mažesnis už JK 8,7 %. Didesnės kainos apsunkino namų ūkių išlaidas maistui, drabužiams ir baldams. Pramonės užsakymai taip pat yra silpnesni, o tai atspindi išaugusių energijos kainų įtaką verslui. „Metų pradžioje nuolatinis didelis kainų augimas ir toliau buvo našta Vokietijos ekonomikai“, – sakoma federalinės statistikos agentūros „Destatis“ pranešime. Kurios Europos šalys laimi šilumos lenktynes? Vokiečiai išsiskyrė, kai buvo uždarytos paskutinės atominės elektrinės. Kodėl JK infliacija didesnė nei JAV ir Vokietijoje? Iš pradžių agentūra prognozavo nulinį pirmąjį šių metų ketvirtį augimą, o tai rodė, kad Vokietija išvengs nuosmukio. Tačiau patikslinti skaičiai parodė, kad namų ūkių išlaidos buvo 1,2% mažesnės nei praėjusį ketvirtį. Valstybės išlaidos buvo 4,9% mažesnės, o automobilių pardavimas taip pat sumažėjo, kai buvo sumažintos valstybės dotacijos elektriniams ir hibridiniams automobiliams. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija labai priklausoma nuo Rusijos energijos, nuosmukis buvo ne toks stiprus, kaip kai kurie prognozavo. Švelni žiema ir atsinaujinusi Kinijos ekonomika padėjo sumažinti išaugusių energijos kainų poveikį. Privataus sektoriaus investicijos ir eksportas išaugo, tačiau to nepakako, kad Vokietiją ištrauktų iš recesijos „pavojaus zonos“, teigia analitikai. „Ankstyvieji rodikliai rodo, kad situacija ir toliau bus tokia pat silpna ir antrąjį [2023 m.] ketvirtį“, – sakė LBBW banko analitikas Jensas-Oliveris Niklaschas. Tačiau Vokietijos centrinis bankas Bundesbankas tikisi, kad ekonomika balandžio–birželio mėn. ketvirtį augs kukliai, o pramonės atsigavimas kompensuos stagnuojančias vartotojų išlaidas. TVF prognozavo, kad Vokietija bus silpniausia iš išsivysčiusių pasaulio ekonomikų ir šiemet susitrauks 0,1 proc., po to, kai padidino JK prognozę nuo minus 0,3 iki 0,4 proc.