AFP-BNS

Ukraina ir Rusija JAV tarpininkaujamose derybose Ženevoje nesusitarė dėl pagrindinių klausimų, kaip užbaigti ketverius metus trunkantį karą, trečiadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jungtinės Valstijos siekė užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių ir buvo sunaikinta didelė dalis rytų ir pietų Ukrainos, tačiau Maskva ir Kyjivas nesutaria dėl teritorijų.

Rusija siekia visiškos Ukrainos rytinės Donecko srities kontrolės kaip bet kokio susitarimo dalies ir pagrasino ją užimti jėga, jei Kyjivas nepasiduos prie derybų stalo.

Tačiau Ukraina atmetė šį reikalavimą, kuris yra politiškai ir kariniu požiūriu sudėtingas, ir signalizavo, kad nepasirašys susitarimo be saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo pakartotinės invazijos.

„Matome, kad tam tikras įdirbis padarytas, tačiau kol kas pozicijos skiriasi, nes derybos nebuvo lengvos“, – pasibaigus derybininkų susitikimui Šveicarijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.

Jis teigė, kad okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje likimas ir Rusijos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės būsimas statusas liko neišspręsti „jautrūs klausimai“.

Abi pusės susitarė dėl beveik visų klausimų, susijusių su paliaubų stebėjimo mechanizmu, kuriame dalyvaus Jungtinės Valstijos, sakė V. Zelenskis.

Rusijos delegacijos vadovas savo ruožtu teigė, kad derybos buvo „sunkios, bet dalykiškos“ ir kad ateityje planuojami tolesni susitikimai.

Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Aklavietė

Į Ženevą Kremlius pasiuntė nacionalistą ir buvusį kultūros ministrą Vladimirą Medinskį kaip pagrindinį savo derybininką.

Ukrainos nacionalinio saugumo sekretorius Rustemas Umerovas vadovavo Kyjivo pusei.

R. Umerovas po to trumpame pareiškime žurnalistams teigė, kad derybos buvo „intensyvios ir turiningos“.

Jis teigė, kad kitas žingsnis yra bandyti pasiekti sutarimo lygį, kad „parengti sprendimai būtų pateikti svarstyti prezidentams“.

D. Trumpas pirmadienį spaudė Ukrainą sudaryti susitarimą, sakydamas, kad ji „geriau greitai sėstų prie stalo“.

Tačiau V. Zelenskis antradienį „Axios“ sakė, kad nesąžininga, jog Ukraina, o ne Rusija, patiria didesnį spaudimą, pridurdamas, kad ilgalaikė taika nebus pasiekta, jei pergalė bus tiesiog atiduota Maskvai.

„Tikiuosi, kad tai tik jo taktika, o ne sprendimas“, – sakė V. Zelenskis.

Rusija okupavusi maždaug penktadalį Ukrainos – įskaitant Krymo pusiasalį, kurį užėmė 2014-aisiais, ir teritorijas, kurias Maskvos remiami separatistai užėmė prieš 2022 metų invaziją.

Ukraina teigia, kad atidavus Rusijai daugiau teritorijos, tai iš esmės apdovanos Rusiją už invaziją ir paskatins ją vėl pulti.

Rusijos dronų ir artilerijos atakos naktį ir vėlai antradienį sužeidė mažiausiai vieną žmogų ir apgadino pastatus, pranešė Ukrainos regioninės valdžios institucijos.

V. Zelenskis sakė, kad pareigūnai iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos taip pat buvo Ženevoje derybose su ukrainiečiais, nes, pasak jo, Europos dalyvavimas yra nepakeičiamas, kad bet koks galutinis susitarimas būtų tvarus.

Rusija jau kelis mėnesius lėtai užiminėja teritorijas visoje plačioje fronto linijoje, o trečiadienį pareiškė užėmusi keletą kaimų pietinėje Zaporižios srityje ir šiaurinėje Sumų srityje.

Tačiau jos karo meto ekonominiai rūpesčiai didėja, ekonomikos augimas stovi vietoje, o biudžeto deficitas didėja, sankcijų paveiktoms pajamoms iš naftos nukritus iki penkerių metų žemiausio lygio.