BNS
Viešojo saugumo tarnyba (VST) teigia, jog turėdama reikiamas priemones būtų pajėgi kurti už oro erdvės apsaugą atsakingas komandas.
„Šiandien VST turi patirties ir viena iš kasdienių funkcijų yra – strateginių valstybės objektų apsauga. Jei tarnyba būtų aprūpinta reikalinga įranga (mobiliais radarais, priešdroninėmis sistemomis, ginkluote) ir apmokytais specialistais, ji būtų pajėgi atlikti tokią funkciją“, – nurodoma komentare BNS.
„Tai yra realu, tačiau reikalauja nuoseklaus įgyvendinimo, teisinio reglamentavimo ir papildomų resursų“, – teigiama jame.
Šią savaitę konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas paragino Valstybės gynimo tarybą, be kita ko, kurti už šalies oro erdvės stebėjimą atsakingas mobilias VST komandas.
Didžiausios opozicinės partijos pirmininko kreipimesi siūloma, jog atitinkamai parengtus oro erdvės stebėjimo bei mobilių ugnies komandų ekipažus sudarytų specializuotas transportas, oro erdvės stebėjimo priemonės, atitinkama trumpojo nuotolio oro gynybos ginkluotė, speciali taikinių aptikimo ir taikymosi įranga, specialiai apmokyti pareigūnai.
„Kitaip tariant, komandos būtų aprūpintos mobiliais radarais, galinčiais aptikti mažuosius bepiločius orlaivius, priešdroninėmis priemonėmis ir automatiniais pabūklais. Tokios priemonės leistų aptikti prie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų artėjančius dronus ar oro balionus ir juos blokuoti, kad jie nepriartėtų prie saugomų objektų, arba esant potencialiai grėsmei juos numušti“, – rašoma dokumente.
Pasak VST, tokia idėja yra aktuali ir vertinama pozityviai, ypač atsižvelgiant į didėjančias bepiločių orlaivių grėsmes ir Ukrainos patirtį.
„Jei būtų priimtas valstybės lygmens sprendimas, aiškiai apibrėžtos funkcijos ir užtikrinti reikiami pajėgumai bei finansavimas, VST pasirengusi prisiimti tokią funkciją“, – nurodo tarnyba.
Oro gynybos pasidarė itin aktuali, į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos praėjusią savaitę įskridus Rusijoje gaminamam dronui „Gerbera“. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, Lietuvos teritorijoje išbuvo apie tris minutes.
Kaip rašė BNS, bepilotis orlaivis jokio krovinio negabeno, tačiau dalis politikų ir ekspertų pastebėjo, kad saugant oro erdvę yra nemažai trūkumų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas yra teigęs, jog su sunkumais susiduriama tiek aptinkant į šalį įskristi galinčius dronus, tiek perspėjant apie grėsmę, tiek kalbant apie galimybes tokius objektus eliminuoti.
VST teigimu, šiame kontekste taip pat svarbus Vidaus reikalų ministerijos ir sostinės savivaldybės susitarimas glaudžiau bendradarbiauti rūpinantis kritinių objektų apsauga.
Susitarimo šalys planuoja sukurti bendradarbiavimo mechanizmą ir reagavimo pajėgumus, kurie leis pagerinti pasirengimą galimoms išorės grėsmėms, ypač reaguojant į bepiločių orlaivių keliamą pavojų.
Sostinės kritinės infrastruktūros objektų apsaugą nuo išorės grėsmių rūpintųsi VRM ir savivaldybės įkurtos mobilios ugnies komandos.
Anot VST, artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri spręs funkcijų pasiskirstymą tarp institucijų, reagavimo pajėgumų organizavimą, finansavimo modelį.
„Tik po šių sprendimų įvertinimo bus galima kalbėti apie platesnį modelio taikymą ir kitų miestų ar teritorijų įtraukimą“, – nurodo tarnyba.
