BNS

Vilniaus universiteto rektorius istorikas Rimvydas Petrauskas sako, kad Šv. Jonų bažnyčioje atvertos XVIII amžiaus baroko tapybos freskos yra vienas ryškiausių žinomų meno kūrinių Lietuvoje.

„Aš manau, kad čia tikrai, neabejotinai, vienas pačių ryškiausių ne tik baroko, bet aš sakyčiau apskritai meninio lygio tokių kūrinių Lietuvos istorijoje“, – LRT radijui antradienį sakė R. Petrauskas.

Daugiau nei 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisas freskas antradienį žadama pristatyti žiniasklaidai.

„Aš tikrai į vieną gretą dėčiau tai su Pažaislio ansambliu. Tai, ką mes matome dabar iš tų pirminių zondų, tai tikrai čia absoliučiai unikalus (kūrinys – BNS), sakyčiau, net smarkiai išeinantis už Lietuvos ribų“, – kalbėjo rektorius.

BNS rašė, kad vientisa tapyba bažnyčios skliautuose atrasta po XIX amžiaus uždažymais.

R. Petrausko teigimu, visąlaik buvo žinoma, kad po tinku kažkas „vienaip ar kitaip turėjo išlikti“.

„Dabar, man atrodo, yra visiškai akivaizdu, kad ta sieninė tapyba išliko labai gerai, labai autentiškai. Ir dabar tolesnis žingsnis bus galvoti, ieškoti galimybių, kaip iš esmės sugrąžinti tą spalvingą Šventų Jonų bažnyčios tapybą, tuos skliautus, mums visiems“, – sakė VU vadovas.

Restauratorė Indrė Valkiūnienė sakė, kad išlikę paveikslai ir figūrinės kompozicijos yra neblogos būklės, išskyrus kelias per 200 metų pažeistas vietas.

„Restauratorius tiesiog aikčiojo iš pasigėrėjimo, žiūrėdamas į tuos sluoksnius, nes jie buvo visiškai gryni, visiškai autentiški, netgi buvo galima atskirti skirtingose vietose autoriaus braižą arba kažkokius niuansus tapyboje“, – teigė restauratorius Aidonas Valkiūnas.

Pasak jo, didžiausias iššūkis atidengiant freskas kilo dėl 19 metrų siekiančio aukščio nuo žemės.

R. Petrauskas sakė, kad freskose atskleidžiami Šv. Jono Krikštytojo bei Šv. Jono apaštalo ir evangelisto gyvenimai.

Restauratoriai teigia, kad atkurti visas freskas gali užtrukti dešimtmetį.

Gotikinės struktūros, barokinių formų Šv. Jonų bažnyčią 1386 metais pradėjo statyti Jogaila, darbai baigti 1426 metais. Pagrindinis bažnyčios fasadas yra vėlyvojo baroko, dinamiškai banguojantis.

XVI amžiaus pabaigoje pastatyta 68 metrų aukščio varpinė. Bažnyčia ne kartą restauruota užtepant ir atidengiant freskas, keičiant išplanavimą.