BNS

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui įsteigti 320 hektarų ploto botaninį-zoologinį Strėvininkų draustinį.

„Šiuo metu nurodytos gamtos vertybės nėra tinkamai apsaugotos ir gali būti sunaikintos arba joms gali būti ženkliai pakenkta dėl tyčinės ar netyčinės ūkinės ar kito pobūdžio veiklos“, – teigia ministerija.

Be to, Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą – Lietuva vėluoja Strėvininkų mišką nustatyti buveinių apsaugai svarbia teritorija.

Pasak ministerijos, draustinio steigimas būtinas siekiant išsaugoti gamtos vertybes – plačialapius ir mišrius miškus, žolių turtingus eglynus, skroblynus, griovų ir šlaitų miškus, saugomas gyvūnų, augalų ir grybų rūšis: geltonžiedį pelėžirnį, marmurinį auksavabalį, niūriaspalvį ausavabalį, purpurinį plokščiavabalį, ąžuolinį skaptuką, pleištinį žirgelį, mažąjį erelį rėksnį, pilkąją meletą, tulžį.

Privačių miškų savininkams, kuriems bus taikomi ribojimai, numatomos įvairios kompensacijos, pavyzdžiui, vienkartinė vidutiniškai 15,6 tūkst. eurų už hektarą –  už draudimus kirsti brandžius medelynus.

uo metu kasmet bus mokama tiems, kurie turės kirtimus atidėti vėlesniam laikui. Jiems nuostoliai bus apskaičiuojami kaip palūkanos, kurios sieks bent 3,5 procento.

Kaip rašė BNS, draustinis apims teritoriją, kurioje yra apie 48 hektarai sengirei artimų senųjų ąžuolynų, 14 hektarų miškais apaugusių griovių ir šlaitų bei 6,3 hektaro plote aptinkamas niūriaspalvis auksavabalis.

Draustinyje randamos trys gamtinės vertybės: dvi buveinės ir viena prioritetinės apsaugos vabalų rūšis.

Kaip BNS anksčiau sakė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Tomas Tukačiauskas, draustinio vietovė ypatinga, nes joje yra dviejų upelių – Strėvos ir Limšiaus bei ir jų intakų slėnis, išsiskiriantis tuo, kad mažai paliestas žmogaus.

Būsimame draustinyje nėra nė vienos sodybos, tik privatūs miškai ir pievos.