BNS

Lietuvai neturint atskiro ir aiškaus vandenilio rinkos reguliavimo, Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos siūlymui nacionalinėje teisėje įtvirtinti šio žaliojo kuro gamybos, perdavimo ir pardavimo, tiekimo bei skirstymo tvarką.

Tai numatančiam specialiam Vandenilio įstatymo projektui ir Energetikos bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas.

„Tikslas yra sudaryti sąlygas vandenilio rinkos Lietuvoje atsiradimui, kartu užtikrinant saugią ir techninius reikalavimus atitinkančią vandenilio infrastruktūrą“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė laikinasis ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šiuo metu teisės aktai nereguliuoja vandenilio sektoriaus kaip energetikos sektoriaus dalies.

„Įstatymų projektais siekiama nustatyti santykius, susijusius su vandenilio gamyba, perdavimu, skirstymu, saugojimu, tiekimu, prekyba, vartojimu ir su tuo susijusios infrastruktūros plėtra, eksploatavimu ir prijungimu, taip pat vandenilio veiklos licencijavimu, leidimų išdavimu ir vandenilio patekimo į rinką sąlygomis“, – rašoma ministerijos pažymoje.

Priėmus pakeitimus Lietuva į savo teisę perkeltų ES direktyvą su bendrosiomis vandenilio rinkos taisyklėmis.

Įstatymą priėmus būtų įtvirtinta vandenilio rinka, panaši į dabar veikiančias gamtinių dujų ir elektros rinkas, vandenilis įtvirtinamas kaip strategiškai svarbus energijos išteklius.

Kaip rašė BNS, Vyriausybės patvirtintas vandenilio plėtros 2025–2027 metais planas numato, kad šios rinkos reguliavimas turėtų atsirasti iki šių metų pabaigos. Per porą metų bus siekiama plėsti jo gamybą, sukurti transportavimo infrastruktūrą, skatinti jį dažniau naudoti transporte ir pramonėje.

Dar konservatorių Vyriausybės patvirtintose 2024–2050 metų vandenilio plėtros gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.