BNS

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui atlikti kompleksinius Vilniaus arkikatedros mokslinius tyrimus, kuriais bus siekiama ištirti istorinį objektą bei patikrinti hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos.

Tokį sprendimą Ministrų kabinetas priėmė patvirtinęs laikinosios premjerės Ingos Ruginienės potvarkiu sudarytos darbo grupės planą ir išklausęs jos pateiktą informaciją.

Liepos 1-ąją darbą baigusi grupė konstatavo, kad nors Vilniaus katedra yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo, krikščionybės ir dinastinės atminties simbolių, iki šiol jos moksliniai tyrimai nebuvo vykdomi sistemiškai.

Todėl buvo pasiūlyta įgyvendinti kompleksinių tyrimų planą, apimantį penkias pagrindines kryptis: istorinius ir šaltiniotyrinius, architektūrinius ir mūro, bioarcheologinius ir paleogenetinius, archeologinius bei menotyrinius tyrimus.

Rengdama šį planą, darbo grupė konsultavosi su mokslininkais – istorikais, archeologais, antropologais, architektais, geologais – ir muziejų, bibliotekų bei Kultūros paveldo departamento atstovais.

Tyrimų įgyvendinimą siūloma organizuoti Lietuvos mokslo tarybai, o bandomąjį minimalų invazinį tyrimą ieškant kunigaikščio palaidojimo vietos – Lietuvos istorijos institutui.

Panteonas vadovams

Be to, Ministrų kabinetas pavedė Kultūros ministerijai, bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupijos kurija, koordinuoti Lietuvos valdovų panteono sukūrimą arkikatedroje.

Siekiama įamžinti ir Vytauto Didžiojo brolio Butauto atminimą – Užsienio reikalų ministerijai (URM) pavesta inicijuoti atminimo lentos įrengimą Šv. Tomo katedroje Prahoje, Čekijoje.

Kultūros ministerija kartu su URM taip pat įpareigota inicijuoti susitarimus su Čekijos ir Ukrainos institucijomis dėl Butauto bei Gediminaičių – Olelkaičių – palaidojimo vietų ir palaikų tyrimų Šv. Tomo katedroje Prahoje ir Pečerų lauroje Kyjive.

Moksliniams tyrimams, tvarkybai bei sklaidai 2027 metais numatytas lėšų poreikis – 1,99 mln. eurų, 2028 – 2,44 mln., 2029 – 3,08 mln. eurų. Bendrai per trejus metus tam numatoma išleisti 7,5 mln. eurų.

Kunigaikščio palaikai

Patikrinti hipotezei dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos planuojama skirti iki 35 tūkst. eurų.

BNS rašė, kad balandį istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis pranešė turįs įrodymų, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės – palaikais galėjo būti aptikti ir Vytauto Didžiojo palaikai, tačiau dėl politinių sumetimų apie tai viešai nepranešta, o jie paslėpti vėl.

Gegužės viduryje S. Poderis pareiškė, kad Vytauto Didžiojo palaikų reikia ieškoti užmūrytoje nišoje, buvusiame Vazų įėjime, Kazimiero koplyčios pamate, Mauzoliejaus vakarinėje sienoje.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430 m.) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija.

Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.