BNS
Panevėžyje prie Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos iki 2029 metų planuojama įrengti Literatų skverą, skirtą įamžinti Panevėžio miesto literatūros ir kultūros veikėjus.
Tokį sprendimą birželio viduryje priėmė Vyriausybė.
Kaip BNS sakė Panevėžio miesto savivaldybės Žemėtvarkos poskyrio vedėja Neringa Tamonienė, erdvė prie G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pasirinkta neatsitiktinai.
„Tai su literatūra, skaitymu ir kultūriniu gyvenimu glaudžiai susijusi miesto erdvė, todėl siekiama ją sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų poilsiui bei kultūrinėms veikloms“, – teigė N. Tamonienė.
Pasak jos, siūlymas šiai vietai suteikti Literatų skvero pavadinimą buvo pasirinktas įvertinus gyventojų, kultūros bendruomenės ir ekspertų pateiktus pasiūlymus.
„Buvo svarstomi ir variantai skverą pavadinti konkrečių Panevėžiui nusipelniusių asmenybių vardais, tačiau pasirinktas pavadinimas leidžia įprasminti visą miesto literatūrinę tradiciją ir pagerbti ne vieną, o daugiau su Panevėžiu susijusių kūrėjų“, – sakė savivaldybės atstovė.
Apklausus gyventojus, daugiausia kartų siūlyta skverą pavadinti poetų Henriko Radausko ir Elenos Mezginaitės vardais.
H. Radauskas (1910–1970) – lietuvių poetas, vertėjas, modernistas, estetas, mokęsis Panevėžio gimnazijoje ir baigęs Panevėžio mokytojų seminariją.
E. Mezginaitė (1941–2005) – lietuvių poetė, žurnalistė, daugelį metų dirbusi Panevėžyje, vadovavusi Panevėžio literatų būreliui, organizavusi ne vieną literatūrinį renginį, Aukštaitijos rajonų literatūrinį konkursą „Lino žiedas“.
Iš pradžių Panevėžio miesto tarybai buvo teikiamas siūlymas skverą pavadinti E. Mezginaitės vardu, tačiau kilus diskusijoms, savivaldybės darbo grupės nariai, siekdami išvengti miestiečių susipriešinimo ir ieškodami kompromiso, pasiūlė erdvei suteikti Literatų skvero pavadinimą.
„Numatoma, kad skvere bus įamžintos Panevėžiui svarbios literatūros ir kultūros asmenybės. Šiuo metu svarstomi įvairūs sprendiniai – atminimo ženklai, meniniai akcentai, teminiai suoliukai ar kiti mažosios architektūros elementai, kurie pasakotų miesto literatūrinę istoriją“, – teigė N. Tamonienė.
Pasak savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, šiuo metu vyksta projektavimo ir planavimo etapas, todėl tikslios skvero įrengimo sąnaudos, darbų pradžios ir pabaigos terminai dar nėra nustatyti.
„Literatų skveras yra viena iš Laisvės aikštės prieigų humanizavimo projekto dalių, todėl atskiros šios erdvės įrengimo kainos šiuo metu išskirti negalima – projektui numatytas bendras finansavimas“, – BNS sakė V. Bubliauskaitė.
Anot jos, preliminariai planuojama, kad projektavimo darbai vyks šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, o skvero įrengimas galėtų būti įgyvendintas 2028–2029 metais.
Visą Laisvės aikštės atnaujinimą ketinama užbaigti iki 2029 metų balandžio. Savivaldybė anksčiau skelbė, kad projekto biudžetas sieks 3,52 mln. eurų, iš kurių beveik 3 mln. eurų sudarys ES fondų lėšos.
